Yra daugybė pavydžių, kuomet žmonės, visą gyvenimą traukę dūmą, nesuserga plaučių vėžiu, o sveiką gyvenimo būdą propaguojantieji miršta nuo infarkto. Vis dėlto liga, su kuria šiandien susipažinsime iš arčiau, laikui bėgant gali sukelti sunkių neurologinių bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų. Tai – sifilis.
Sifilis – dažniausiai lytiniu būdu (vaginaliniu, oraliniu, analiniu) ir per pažeistas gleivines ar odą plintanti infekcija, kurios sukelėjas Treponema pallidum (įgytas sifilis). Daug rečiau užsikrečiama per kraujo perpylimą ar vaisiui esant motinos įsčiose (įgimtas sifilis). Teigiama, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 9,6-10 užsikrėtimų sifiliu, o 2010 ir 2011 užregistruota 19 ir 17 vaisiaus infekcijos motinos įsčiose atvejų. Šį kartą aptarsime tik įgyto sifilio eigą, kliniką bei gydymą.
Pacientas užsikrečia pirminio ir antrinio sifilio metu, o Treponemaa pallidum užsikrėtusi motina užkratą gali perduoti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, ypač esant pirminiam, antriniam ir ankstyvosios latentinės stadijos sifiliu. Būtent čia slypi mūsų svarbiausia užduotis – išmokti atpažinti ir suprasti, kaip sifilio sukėlėjas veikia organizmą.
Pradėkime viską iš pradžių... Įsivaizduokite, kad neseniai turėjote kontaktą su asmeniu, kuris serga pirmine ar antrine sifilio stadija, tačiau jūs nė neįtarėte, jog už viso to slypi pavojus užsikrėsti. Kaip minėjau, tai gali įvykti tiek lytiniu keliu, tiek per pažeistas gleivines. Viskas lyg ir po senove.
Vis dėlto vieną dieną lytinių organų, išangės, liežuvio ar lūpų srityje (lietimosi su sergančiuoju kūno vietoje) pastebite nedidelę (paprastai iki 1cm), neskausmingą, kietą opą su ryškiais kraštais. Šis požymis, rodos, visai nekaltas, yra pirminio sifilio simptomas, kuris pasireiškia maždaug po 3 savaičių nuo užsikrėtimo momento. Maža opelė, dar kitaip vadinama „šankeriu“, gali atsirasti ir tiesiojoje žarnoje, ant liežuvio, tonzilių, veido, plaštakų. Ji išnyksta savaime, tačiau sukėlėjas lieka organizme ir liga po 2-10 savaičių nuo opelės atsiradimo progresuoja į antrinį sifilį.
Staiga atsiranda simptomai, kurie būdingi daugybei ligų, būtent todėl sifilis laikomas tikru apgaviku. Prasideda raudonas ar raudonai raudonas kūno bėrimas (paprastai delnuose ir paduose, dažnai nusidraskoma, atsiranda didesnė infekcijos perdavimo tikimybė kontakto su sveiku asmeniu metu), žaizdelės, fragmentiškas plaukų slinkimas (kuokšteliais), limfmazgių padidėjimas, karščiavimas, bendras nuovargis, jaučiate gerklės bei raumenų skausmus, sumažėjęs apetitas.
Kokia mintis pirmiausia šauna į galvą? Gripas! Dažnai su šia mintimi užsikrėtusysis nesikreipia į gydytoją. Deja, nors simptomai išnyksta, dažniausiai jie vėl kartojasi dar porą metų. Jei liga vis dar lieka nepastebėta, prasideda latentinis ligos periodas, t.y. šiuo laikotarpiu nėra jokių simptomų.
Jei gydymas pradedamas iki latentinio periodo, liekamųjų reiškinių gali ir nebūti.
Tačiau laiku nepradėjus gydymo sifilio bakterijos dauginasi organizme, pažeidžia vidaus organus. Šiuos pažeidimus galime pastebėti prasidėjus tretiniam sifiliui (gali prasidėti praėjus 3-4 metams po užsikrėtimo iki tęstis daugybę metų), kuriam būdingi neurologiniai sutrikimai (meningitas, insultas, sutrikusi judesių koordinacija, paralyžius, mąstymo sutrikimai, mieguistumas, kurtumas ar asmenybės pasikeitimai) ir širdies bei kraujagyslių pokyčiai (aortos ir kitų arterijų aneurizmos, t.y. išsiplėtimai, širdies vožtuvų uždegimas, patologiniai pakitimai).
Taip pat būdingos „gumos“, t.y. bakterijų ir imuninių ląstelių dariniai, kurie randami vidaus organuose, paodyje.
Tretinis sifilis gali pasireikšti vienu ar keletu aukščiau išvardintų simptomų. Tai priklauso, kurie organai tapo sukėlėjo „taikiniais“.
Galime pabandyti įsivaizduoti jauno amžiaus vyrą, kuris į ligoninę atvyksta pasiremdamas lazda ir sunkiai valdydamas vieną ranką, jo elgesys šiek tiek agresyvus, neryškus koordinacijos trūkumas. Vadinasi, pagrindinės komplikacijos - neurologinės kilmės. Diagnozė (daromas kraujo, serologiniai/imuniniai tyrimai, ieškoma antigenų; imamas nugaros smegenų skysčio mėginys) – sifilis, toliau sprendžiama gydymo taktika, kurią teisingai pasirinkus, gali išnykti dalis ligos sukeltų simptomų.
Skirtingai nuo pačios ligos, gydymas ganėtinai paprastas. Viskas priklauso, kurioje stadijoje pacientas kreipėsi į gydytoją. Esant pirminio, antrinio bei latentinio sifilio pradžiai, vienkartinė penicilino injekcija ligą visiškai išgydo. Alergiškiems penicilinui žmonėms skiriami geriamieji antibiotikai (ertitromicinas, tetraciklinas ar doksiciklinas).
Norint įsitikinti, ar gydymas efektyvus, atliekami pakartotiniai kraujo tyrimai. Žinoma, rekomenduojama gydymo metu vengti lytinių santykių (net naudojant prezervatyvą, nes šis nedengia kitų vietų, kur gali būti opa). Jei kreipiamasi esant latentiniam laikotarpiui ar tretiniam sifiliui, skiriamos didesnės dozės antibiotikų, kurie pasirenkami atsižvelgiant į būklę, alergijas ir kt.
Taip pat oriu atkreipti dėmesį į tai, kad bet kuriuo atveju reikia stebėti lytinių organų būklę bei neignoruoti atsiradusių pokyčių, ypač – opelių, bėrimų, žaizdelių. Taip pat kreiptis į gydytoją, jei atsiradęs bėrimas nepraeina per 1-2 dienas, jei gydymo metu ar po jo atsirado naujas bėrimas, gerklės ir raumenų skausmas, sąnarių patinimai, karščiavimas ir kiti anksčiau išvardinti antrinio sifilio simptomai.
Kreiptis į gydytojus būtina, jei atsirado regėjimo sutrikimų, skausmingumas į ryškią šviesą, sprando raumenų sąstingis, staigus silpnumas ar galvos svaigimas, skausmas. Kaip matote, pastebėti sifilį ir išvengti liūdnų pasekmių galima gana paprastai, jei žinote, po kokiais negalavimais dažniausiai slepiasi ši liga.
Tikiu, kad didesnis dėmesys seksualinei sveikatai gali atnešti ne tik daugiau malonumo ar pasitikėjimo savimi, bet ir gerovę bendrai jūsų savijautai. Galų gale linkiu visada atkreipti dėmesį į tai, ką nori pasakyti jūsų pačių organizmas. Galbūt tai reiškia kur kas daugiau, nei mes galvojame.
Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.
Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
