Šnekius turi savo nuomonę, paremtą argumentais ir visai nesvarbu ar užduosiu klausimą apie muziką, visuomenę, kultūrą, ar, galiausiai, meilę. Tačiau šio pokalbio metu mane labiausiai domino Nerijaus, kaip minimal.lt gimdytojo ir organizuojamuose vakarėliuose nuolat atliekančio tėvo pareigas, istorija.
Turbūt visiems vilniečiams, širdyje puoselėjantiems elektroninę muziką, pirmadieninė Minimal Mondays tradicija yra labai svarbi. Vasarą minimalistiniai skambesiai sklinda Vasaros Terasoje, kurioje pirmąją darbo savaitės dieną, tarsi savaitgalį, visi staliukai būna užimti, o ir prie scenos linguoja būrys aktyvistų.
Šaltuoju sezonu pirmadieniai persikelia po stogu, šiuo metu – į Opium klubą. Tačiau Minimal Modays vakarėlių serija minimalistai neapsiriboja: kuruoja Sit & Jazz programą ir kitus muzikinius renginius. O Nerijus savo įnašą į komandinį darbą teikia dar ir nuotoliniu būdu...
– Pradėkime nuo tavo ir muzikos meilės istorijos!
– Visuomet klausiau daug muzikos. Labai daug ir įvairios. Žingeidumas šiuo klausimu buvo beprotiškas. Tačiau niekada nesimokiau jokioje meno mokykloje. O ir už pulto negrojau iki... 2004- ųjų. Tuo metu supratau, kad mano meilė – elektroninė muzika pačia pačia plačiausia prasme. Tačiau arčiausiai širdies – minimalizmas. Mane tai žavi, nes minimaliomis priemonėmis pasiekiamas maksimalus rezultatas. Ir tai sukuria tokią atmosferą, kuri hipnotizuoja: tai gali būti ir hypno– techno, hypno– ... Kažkuria prasme, transinė muzika. Ir kažkada su bičiuliais susitikome tuo metu veikusiame Stereo 45, nežinau ar šitą klubą prisimeni. Valgėme labai skanų vištienos pyragą, kai Stereo 45 šeimininkas Rolas, vėliau padėjęs įgyvendinti pirmuosius pirmadienius, užsiminė, kad jeigu noriu, tai galiu pamėginti suorganizuoti vakarėlį. Pašnekėjau su draugu, gal rimtai čia reikia pabandyti..? Tada ir stojau pirmą kartą prie grotuvo.
– Kaip atsirado pirmosios vakarėlių organizavimo idėjos?
– Nors tais metais renginių vyko nemažai, tačiau tokių, kurie patenkintų mūsų lūkesčius, na, pavyzdžiui, kaip Minimal Mondays, dar nebuvo. Norint kažką pradėti nuo nulio, reikia turėti didelį norą ir tikėti tuo, ką darai. Aš buvau sukaupęs galybę mėgiamos muzikos, kuria norėjau pasidalinti su kitais. Galima sakyti, jog ėmėme su draugais rengti tokias vakarėlių serijas, kuriose patys mielai dalyvautumėme.
Pradžioje, žinoma, dar mokiausi groti, tačiau man padėjo žmonės, kurie apie tai nusimano ir kartas nuo karto pasidalindavo patarimais. Tuo metu dar minimal.lt egzistavo pavadinimu Min_ For. Dar kažkur turiu pirmąjį plakatą, kuriame sužymėti visos savaitės repertuarai... Vėliau prie mūsų prisijungė pamažu vis daugiau elektronikos mylėtojų: El T, Pedro, Ernestas Sadau ir kiti, kurie iki šiol daugiau – mažiau dalyvauja minimal‘o veikloje. Be to, visi esame seni draugai.
Pirminė komanda Min_For buvo grojančių didžėjų komanda. 2007 – ųjų pavasarį supratome, kad mūsų veikla neapsiriboja vien stojimu už pulto, todėl atėjo metas kažkaip pasivadinti. Taip atsirado minimal.lt: Juliana, Mindaugas, Ernestas, Noid’as iš Kauno, Rugiagialia… Bet pati minimal.lt idėja išsigrynino su laiku ir tas procesas visuomet vyksta. Virsmas yra normalu, juk visi esame žingeidūs. Be to, esame išleidę minimal.lt kompiliaciją: 2007 – aisiais 1CD ir 2008- aisiais dvigubą CD. Galbūt ateityje šį reikalą pratęsim...
– Kiek žmonių šiuo metu dalyvauja bendroje veikloje?
– Bendruomenė, pajungta į bendrą mail’ o komandą, yra kažkur trisdešimties žmonių. Vienas programuoja, kiti du – dizaineriai, kurie visuomet padeda, ir panašiai. Vieni aktyviau dalyvauja veikloje, kiti pasyviau. Bet pats branduolys – ne daugiau dešimties asmenų. Be abejo, prie mūsų nuolatos prisijungia nauji žmonės: vieni ateina patys, kitus nori pats prisitraukti. Kalbant apie bendradarbiavimą, yra buvusi kolaboracija su Techstylism, su Partyzanais... Tai profesionalai, turintys savo publiką, kuri reguliariai ateina į renginius. Todėl daugiausiai dėmesio buvo ir iki šiol yra skiriama kokybei: kalbant tiek apie atlikėjus, tiek apie garsą, vaizdą ir t.t. Be to, esame atviri bet kokiai įdomiai kolaboracijai.
– Taip išeina, kitais metais Minimal Mondays švenčia devintąjį savo gimtadienį. Neįmanoma nepastebėti, kad minimal.lt jau turi savo nusistovėjusį gerbėjų ratą, tačiau ir tas vis plečiasi. Visi jie mėgsta ne vien muziką, o ir minimal.lt – tarsi šeimą.
– Tiek susirenkantiems svečiams, tiek visiems mums, grojantiems patinka ne vien muzika. Mėgstame kalbėtis, diskutuoti, ir pats visas susibūrimo vibe‘as veža. Jiems patinka atmosfera ir jiems nereikia žinoti kažkokių pavadinimų, svarbiausia, kad jiems gera būti šalia. Tai yra aura, aplink kurią buriasi žmonės.
– Kaip seniai minimal.lt įsiliejo į Sūpynių festivalio programą?
– Festivalį sugalvojo Ernestas Sadau ir manęs paprašė sudaryti pirmąjį Sūpynių lineup‘ą. 2006 – aisiais Sūpynės dar buvo mažutės. Tačiau supratome, kad tokio dalyko dar nėra ir toks festivalis turi tikrai didelį potencialą. Todėl sekančiais metais prie festivalio dirbo jau visa minimal.lt komanda. Tačiau viskas gavosi natūraliai, nieko nestūmėme į priekį, klijavosi, klijavosi ir susiklijavo… Sūpynės yra pagrindinis mūsų renginys, kuris tampa tarsi visų metų apžvalga, lietuviškos elektroninės scenos suma summarum. Festivalyje pasirodo įdomiausi, aktyviausi, kokybiškiausią muziką darantys mūsiškiai, programą pagardinant įdomiais užsieniečių pasirodymais.
– Minimal Mondays per tiek metų jau užsirekomendavo savo vardą. Kokius projektus dar kuruoja minimal.lt komanda? Beje, užmeskime tinklus ir į ateitį!
- Paparinus
šiek tiek apie mūsų vakarėlius: yra ne tik Minimal Mondays, yra Sit & Jazz, vykstantis Studio 9, Pliusų vakarėlių serija (+++), be jokių didelių žvaigždžių, vietiniai didžėjai. Dabar, po trijų – keturių metų pertraukos, nusprendėme atgaivinti ir Friday Fuck renginį, kurį prižiūri pakankamai naujas minimal.lt narys Kasparas. Tai kitoks vakarėlis nei, pavyzdžiui, +++. Koncepcija laisva, be jokių rimtumų. Friday Fuck‘as tai – bang bang! Beje, planuojame grįžti prie rimtesnių renginių, kitaip tariant, akademinės elektronikos. Anksčiau Planetariume organizavau Murcof’o pasirodymą ir tas renginys tikrai pavyko. Taigi, kiek gi galima bang’inti! O nuo naujųjų metų planuojame porą naujų renginių serijų. – Žinau, gyveni Škotijoje, Edinburgo mieste. Kaip pavyksta minimal‘o dalykus organizuoti per atstumą? Vis dėlto, juk turi pastovų darbą, kuris tave irgi veža...
– Taip, gyvenu ten jau metus, dirbu ir esu tuo patenkintas. Tačiau planuoju anksčiau ar vėliau sugrįžti į Lietuvą. Minimal’o reikalai man yra labai svarbūs ir įdomūs, kad galėčiau nuo komandos ir renginių nutolti. Nė nejaučiu to atstumo. Visas mano atliekamas darbas, susijęs su vakarėliais, renginiais Lietuvoje, vyksta interneto pagalba: e – mail‘ais, facebook‘e ir t.t. Na, jei reikia skubiai kažką aptarti, tuomet ir telefonu pasiskambinam.
– Turbūt groji ir kiltų šalyje? Beje, kaip čia yra, kad minimalistiniai pirmadieniai džiugina nemokamu įėjimu?
– Ne, ne, ne. Ten vakarėlių auditorija šiek tiek kitokia, žmonės šoka mažiau, visai kitaip nei Vilniuje! Nenuostabu, kad pirmadienis daugeliui – sunki diena, tad kviesdami prasiblaškyti po sunkios darbo ar mokslo dienos, nedrįstumėm įėjimą apriboti kainomis. Be abejo, mes esame idėjiniai žmonės, kurie skaičiuoja, nes kitaip – neįmanoma.
– Kaip tokio ilgamečio projekto organizatorius, tark patariamąjį žodį norintiems įgyvendinti savo muzikines idėjas.
– Pirmiausiai, viską daryti nuoširdžiai. Reikia domėtis scena ir tuo, kas jau yra padaryta, ieškoti naujovių, inovatyvių sprendimų. Ir iš visos širdies tikėti tuo ką darai. Pasakiau banaliai, bet tai – absoliuti tiesa.