Kokiems netikėtumams turi pasiruošti pastojusi moteris?

Nėštumas – tai natūrali fiziologinė būklė, kurios metu moters įsčiose užsimezgusi nauja gyvybė bręsta ir ruošiasi atėjimui į šį pasaulį. Nors nėštumas ir mintys apie būsimą atžalą atneša daug džiuginančio jaudulio, tuo pat metu tai - didelis išbandymas būsimos mamos psichinei bei fizinei būklei. Dažnai fiziologiniai organizmo pokyčiai nėštumo metu primena tam tikrų ligų simptomus, tačiau tikrai neverta nerimauti, nes tai – natūrali reakcija. Vis dėlto kiekvienas pokytis reikalauja didesnio moters dėmesio sau ir nuolatinio stebėjimo.

Dažnai fiziologiniai organizmo pokyčiai nėštumo metu primena tam tikrų ligų simptomus, tačiau tikrai neverta nerimauti, nes tai – natūrali reakcija.<br>123rf. nuotr.
Dažnai fiziologiniai organizmo pokyčiai nėštumo metu primena tam tikrų ligų simptomus, tačiau tikrai neverta nerimauti, nes tai – natūrali reakcija.<br>123rf. nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Aranta Būtautaitė

Dec 17, 2012, 2:02 PM, atnaujinta Mar 14, 2018, 2:16 PM

Organizmas skirstomas į organų sistemas: širdies ir kraujagyslių, virškinimo, kvėpavimo, endokrininė, šalinimo, reprodukcinė bei nervų sistemos. Visą informacijos kiekį dalinsime perpus, tad šįkart aptarsime, kokie pokyčiai moters laukia širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemose nėštumo metu bei kas juos sukelia (neakcentuosime gydymo bei didelės-vidutinės-mažos rizikos būklių priežiūros, kadangi kiekvienos moters nėštumas individualus).

Širdies ir kraujagyslių sistema. Nėštumo metu daugumą pokyčių sukelia padidėjęs estrogenų bei progesterono kiekis (tai neleidžia atsinaujinti mėnesinių ciklui). Šie hormonai atpalaiduoja kraujagysles, todėl sumažėja kraujagyslių pasipriešinimas (kuo platesnis kraujagyslių spindis, tuo kraujas teka lėčiau) ir širdelė, norėdama palaikyti optimalią kraujotaką, ima dažniau susitraukinėti, t.y. padidėja širdies susitraukimų dažnis. Paprastai laikoma, jog žmogaus normalus pulsas 60-80 k/min. Nėštumo metu pravartu apsilankyti pas gydytoją, jei kelis kartus patikrinus Jūsų pulsas laikosi arti 100 k/min.

Dėl tos pačios priežasties (kraujagyslių atsipalaidavimo) sužadinama renino-angiotenzino-aldosterono sistema. Ši sistema atsakinga už skysčių sulaikymą ar šalinimą iš organizmo. Kadangi kraujagyslių spindis didesnis, šios sistemos pagalba sulaikomas vanduo organizme, padidėja cirkuliuojančio kraujo (iki 45-50 proc. arba 1300ml) bei širdies minutinis tūris. Padidėjus kraujo tūriui, išsiplėčia veniniai rezginiai ir sulėtėja kraujo tėkmės greitis venose. Dėl šios priežasties pabrinksta gleivinės, galūnės, ypač artėjant gimdymo laikotarpiui. Kalbant apie kraujo spaudimą, šis nėštumo metu turėtų būti iki 130/90mmHg, tačiau jei siekia šiuos skaičius ar daugiau – būtina gydytojo konsultacija, dėl galimos hipertenzinės būklės.

Dar vienas svarbus momentas – nėščiosios gulėjimo poza. Antroje nėštumo pusėje vaisius gali spausti aortą ir apatinę tuščiąją veną, blogėja placentos ir vaisiaus kraujotaka, todėl nerekomenduojama gulėti ant nugaros. Tinkamiausia poza - ant šono, nakties metu keisti puses, ant kurios gulite.

Kraujodara. Kaip minėjau, kraujo tūris plazmos sąskaita padidėja iki 50 proc.. Kadangi eritrocitų skaičius neatitinka tūrio, aktyvuojasi eritropoezė (eritrocitų gamybą), tačiau šių skaičius didėja lėčiau nei plazmos tūris, išsivysto nedidelė fiziologinė anemija. Tai pat nėštumas siejamas su hiperkoaguliacine būkle, t.y. kraujas greičiau kreša.

Kvėpavimo sistema. „Pastojusi po kiek laiko pradėjau jausti, jog vis sunkiai kvėpuoti pro nosį, o naktimis visada miegu pravira burna. Pradėjau nerimauti, ar kartais nenusilpo imunitetas ir nesergu lėtine sloga, sinusitu. Pasirodo, jog nebuvo dėl ko nerimauti...“,- pasipasakojo 4 mėnesį nėščia busima mamytė. Būtent nosies, nosiaryklės ir gerklų gleivinės paburkimas – vienas labiausiai pajaučiamų pasikeitimų, susijusių su kvėpavimu. Gleivinės kartas kraujuoja, dėl paburkimo siauresni kvėpavimo takai, todėl pasunkėja kvėpavimas.

Ypač nėštumo pabaigoje gulint ant nugaros horizontalioje padėtyje diafragmos judrumas sumažėja, o pilvo raumenys beveik nedalyvauja kvėpavimo mechanikoje. Viso to rezultatas – moters organizmui reikia daugiau deguonies, todėl padidėja kvėpuojamasis tūris. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad plaučiai įtraukia ir išstumia daugiau oro. Tačiau deguonies plaučių rezerve lieka mažiau, todėl sutrikus nėščiosios kvėpavimui, labai greitai vystosi hipoksemija – deguonies trūkumas.

Virškinimo sistema. Būsimos mamytės maisto racionas dažniausiai būna labai įvairus. Rodos, paprastai nesuderinami dalykai, tampa pačiais gardžiausiais, o tai, į ką pažiūrėti seniau nebuvo įmanoma – skanumynas. Žinoma, kai kurioms nėščiosioms tai visai nebūdinga. Vis dėlto daugumai pasikeičia skonio pojūtis. Ryškesnis pasikeitimas – dėl progesterono lėtėja peristaltika, pasireiškia vidurių užkietėjimas. Dėl to paties peristaltikos sulėtėjimo bei skrandžio spaudimo padidėjusia gimda atsiranda refliuksas, rėmuo.

Na, o vienas svarbiausių ir labiausiai stebimų dalykų – gliukozės kiekis kraujyje. Moterims (nesvarbu, kad prieš nėštumą nebuvo nustatytas cukrinis diabetas) gali pasireikšti gestacinis diabetas, kurio metu padidėja kraujyje cirkuliuojančios gliukozės kiekis. Jau pirmo apsilankymo metu tikrinama glikemija. Jei per didelis gliukozės kiekis kraujyje tinkamai nekontroliuojama, tai gali sukelti įvairias nėštumo komplikacijas. Galima pasidžiaugti, jog šiais laikais neverta labai nerimauti, nes gestacinis diabetas puikiai koreguojamas medikamentais bei suteikiama galimybė gliukozės kiekį tikrinti savarankiškai namuose.

Apie visus šiuos pasikeitimus turi informuoti bei priminti Jus gydantis ir prižiūrinti specialistas. Jei pokyčiai labai vargina, skiriamas simptominis gydymas. Na, o kiekvieno apsilankymo metu pacientė dar kartą tiriama ir sprendžiama dėl tolimesnio priežiūros plano.

Antroje straipsnio dalyje kitą savaitę aptarsime endokrininės, šalinimo, reprodukcinės, judėjimo sistemų bei medžiagų apykaitos, odos bei krūtų pasikeitimus nėštumo metu, nes nėštumas – tai ne tik padidėjęs pilvukas bei pasiruošimas gimdymui. Tai tikras iššūkis moters organizmui, kuris tampa atsakingas ir už save, ir už naujai užsimezgusią gyvybę, todėl norėdama įveikti šį iššūkį būsima mamytė turi galvoti ne tik apie būsimą kūdikį, bet ir nepamiršti savo gerovės.

Aranta Būtautaitė - Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto V kurso studentė bei LSMU SMD Seksualinės sveikatos būrelio įkūrėja nuo šiol kas savaitę skatins diskutuoti, supažindins su požiūriu pasaulyje ir moksline informacija apie seksualinę sveikatą. Skilties „Tavo seksualinė sveikata“ tikslas – medicinos ir psichologijos žiniomis paremtas lytinis švietimas įvairiomis seksualinės sveikatos temomis, kaip lytiniai santykiai, lytinė elgsena, nėštumas, vaisingumas, gimimų kontrolė ir kontracepcija, hormonų bei patologinių organizmo būklių įtaka seksualiniam potraukiui, nepageidaujamas vaistų poveikis ir daugybė kitų.

Diskutuokime - jūsų minčių ir pasiūlymų dėl būsimų temų, aktualių problemų lauksime komentaruose arba adresu bendraukime@lrytas.lt.

Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.