Su pagalbos prašymu dar sekmadienį į „Bendraukime“ kreipėsi Upninkų kaimo gyventojas Darius Jakučionis. Dviejų ant lyties stovinčių šunų nuotraukas atsiuntęs vyras teiravosi, kur kreiptis, nes niekas iš pagalbos tarnybų jos nenorėjo suteikti.
Kaimo gyventojai kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau išgirdo atsakymą, kad tarnyba neturi narų šunų gelbėjimui.
„Tiesiog graudu buvo žiūrėti, bet mes buvom bejėgiai. Išsivysčiusiose šalyse yra tarnybos, kurios dirba ir savaitgaliais. O mums telefonu 112 atsakė, kad neturim narų. Žmonės skambino ir sakė, kad nereikia nei narų, nei sraigtasparnių reikia tik valties. Vakare pravažiavo 3 gaisrinės, matyt, į gaisrą. Buvo sustoję ugniagesiai, pažiūrėjo ir tiek“, – rašė D. Jakučionis.
Į šią tarnybą kreipėsi ir daugybės gyventojų skambučių sulaukusi Upninkų seniūnė Laima Aleknavičienė, tačiau kitame laido gale išgirdo, kad nėra tam tinkamų darbuotojų, be to, neaišku, ar šunys nėra agresyvūs.
Vėliau seniūnė kreipėsi į Gyvūnų globos draugiją Kaune. Tačiau šios atstovai išvardijo tris priežastis, kodėl negalintys atvykti gelbėti jau kelias valandas šaltyje ant lyties viltingai laukiančių šunų: tokia operacija būtų brangi, nėra priemonių gelbėjimui, be to, jau vėlu. Buvo 14 val. 30 min., prisimena seniūnė.
Tuomet L. Aleknavičienė į pagalbą pasikvietė du komunalinio ūkio darbuotojus ir nutarė bandyti savomis jėgomis gelbėti sušalusius šunis. „Nupjovėme palei Šventąją stovėjusį bevertį medį, kurio šakos pasiekė lytį. Tikėjomės, kad šakos užtvenks plaukiantį ižą, o per naktį susidaręs ledas leis šunims saugiai pasiekti krantą“, - lrytas.lt pasakojo seniūnė.
Po tris valandas šaltyje trukusios operacijos moteris dar nuvyko nupirkti kaulų – numetė juos ant lyties, kad šunys nemirtų iš bado. Kai ryte sugrįžo į tą pačią vietą, rado sušalusį ledą, kuriuo, šunys, kaip suprato, ir pasiekė krantą.
L. Aleknavičienė netrukus sužinojo, kad šunys priklauso netoliese gyvenančiai moteriai. Nelaimėliai pas ją ir grįžo. „Ne tik aš, bet ir kiti gyventojai įtariame, kad moteris tiesiog nusprendė atsikratyti šunimis. Nuėjau pas ją ir taip pasakiau: „Ką nusamdei, kad šunis įstumtų į vandenį?“ Juk jie patys nebūtų sugalvoję plaukti upe iki ledo. Aišku, moteris gynėsi, bet manau, kad ji tiesiog nusprendė šunimis atsikratyti“.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
