Tačiau problema yra ta, kad nesugebu normaliai valgyti – nevalgau normalaus, subalansuoto, reikalingo mano organizmui maistui. Mano dienos racionas – daug kavos su pienu be cukraus (juodos negaliu gerti), daug daug sūrelių, sumuštiniai, saldainiai, šokoladas, šiaip kokie nors užkandžiai.
Ką normaliau valgau, tai - sušiai, kurie kažin ar yra toks normalus valgis, ir dar kartais tai, ką padaro mama (gyvenu su tėvais). Kadangi aš viena šeimoje nevalgau mėsos, retai kada valgau su namiškiais, todėl dažniausiai maistą gaminu pati. Neatsimenu, kada valgiau tikro šilto maisto – sriubos, kokių kruopų, ar kokio kepto maisto. Didžiausia problema ta, kad aš tiesiog nenoriu darytis, net nežinau, ar tai yra tingėjimas, ar tiesiog nenorėjimas.
Esu apsėsta sporto ir svarstyklių - mankštinuosi ir darau kalanetiką kone kasdien, o sveriuosi kiekvieną rytą. Dabar mažiau, bet anksčiau stipriai išgyvendavau dėl kiekvieno gramo, būdavo, kad net mažiau valgydavau tą dieną.
Šiandien yra šiek tiek kitaip – nebe taip jautriai žiūriu į kilogramus. Esu patenkinta savimi – tiek savo svoriu, tiek galimybe sportuoti, patinka, kaip atrodau. Bet vis daugiau komentarų sulaukiu iš aplinkinių, ypač iš draugo, kad visai nevalgau arba nevalgau to, ką reikėtų valgyti. Tiesą sakant, pradėjau reaguoti į šias kalbas, nes tikrai “pagavau” save taip elgiantis.
Valios turiu daug, jos nestinga nei gerai mokytis, nei rytais sportuoti, tačiau šiuo metu nieko negaliu padaryti dėl to maisto. Tiesiog neprisiverčiu pasidaryti normalaus maisto, valgau tai, kas yra pagaminama greitai ar jau pagaminta (žinoma, jei man skanu, nes daug ko nevalgau).
Taigi rašau tam, kad, jei netyčia yra tokių žmonių, kurie galbūt patiria tai, kas dabar vyksta su manimi, pasidalintų savo patyrimu.
Daugiau lieknėjimo istorijų - lieknas.com
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
