R.Žilinskas vis dar desperatiškai tebeieško apčiuopiamesnio vaidmens LGBT bendruomenėje. Prieš pirmąsias „Baltic pride 2010“ eitynes savo lytinę orientaciją atskleidęs politikas vienos televizijos laidos įrašo metu neslėpė besimėgaujantis homoseksualumu, tačiau tikino, kad „gėjų paraduose“ jo niekada neišvysime. Tačiau 2010 m. eitynėse prie Neries jis netikėtai pasirodė ir mielai pozavo televizijos ir fotografų kameroms.
„Mes augame, bręstame ir tikrai įmanoma, kad kitąmet „Baltic Pride“ pražygiuos Gedimino prospektu. Jūs pasižiūrėkite, nuo mano ryžto pasisakyti draugui, tada šeimai, tada savo kolektyvui, pakvietimo į boso vestuves, manęs išrinkimo į Seimą, pakvietimo į konservatorių partiją (...)“, – apie esą progresuojančias LGBT teises R.Žilinskas pasakojo vienam portalui 2012 m. gegužę.
Tačiau 2013 m. politikas jau aktyviai transliavo konservatorių pakoreguotą žinutę prieš homoseksualų santuokas ir galimybę įsivaikinti. Žygiuoti Gedimino prospektu jam jau nebesinorėjo, nes jis esą tai darąs bent dešimt kartų per dieną ir yra pats sau ir vėliava, ir paradas!
Iš paskutinių Seimo oficialaus gėjaus viešųjų ryšių akcijų plika akimi matyti, kad po ypač sėkmingų eitynių jis metamas kovoti su LGBT teisių sąjūdžio „pseudoaktyvistais“. Neseniai R.Žilinskas virkavo televizijos eteryje, kad LGBT bendruomenės nariai nesikreipia į jį su paramos ar bendradarbiavimo prašymais. Tačiau kokią darbotvarkę šis darbo nevyriausybiniame sektoriuje patirties stokojantis Seimo narys gali pasiūlyti?
Šiuo metu Seime svarstomi bent penki homofobiniai ir transfobiniai įstatymų pataisų pasiūlymai. Jokių aktyvių „vienintelio atviro“ konservatoriaus veiksmų prieš šias iniciatyvas tikrai nesulauksime, nes jis, matote, nesijaučia engiamas ir neva yra „tylusis tolerancijos karžygys“. Ar vis dėlto tik samdomas komformistas, kuriam partija delegavo stiprėjančios bendruomenės streiklaužio funkciją?
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
