Norėdami užsiimti geriausias stebėjimo vietas sau ir kitiems, pirmieji lietuviai atvyko dar 4 valandą ryto. Mes stebėti fejerverkų išvykome 16 val. ir, norėdami pasiekti ten jau esančius lietuvius, susidūrėme su dideliais sunkumais. Tuo metu jau buvo užtverta tvoromis visi priėjimai prie vandens, o norą lipti per tvorą lengvai atgrasė visur esantys policijos pareigūnai. Paliktas buvo tik vienintelis įėjimas, greta Milsons Pt. metro stotelės – esantis tiesiai po Sidnėjaus „Harbour Bridge“ tiltu. Įėjimas čia buvo nemokamas. Kartu tai reiškė ir gausią fejerverkais susidomėjusių žmonių armiją tiek viduje, tiek lauke.
Vien tik šiame stebėjimo taške fejerverkų stebėti susirinko apie 40 tūkstančių žmonių. Visame Sidnėjuje pagrindinių stebėjimo taškų visų buvo apie 50. Šis stebėjimo taškas buvo padalintas į dvi zonas – antrojoje, pačioje geriausioje zonoje, žmonių tuo metu jau buvo net 7000, vietoje leistinų 5000. Todėl ilgą laiką į antrąją zoną patekti nebuvo įmanoma, kol iš jos neišėjo nemažai žmonių.
Dauguma jų tai darė nenorėdami 3 valandas laukti eilėje į tualetą antrojoje zonoje. Norint patekti į bet kurią fejerverkų stebėjimo zoną, buvo griežta daiktų patikra, kad niekas nebandytų įsinešti alkoholio ar kitų draudžiamų dalykų, tad visi jautėsi saugiai. Dvi valandas prastovėję eilėse, apie 6 valandą vakaro galiausiai pasiekėme kitą lietuvių grupę.
Fejerverkai buvo šaudomi net 3 kartus – 21 val., 22 val. 30 min. ir, žinoma, vidurnaktį. Po 21 val. fejerverkų namo išėjo nemaža dalis šeimų su vaikais, o juos pakeitė atklydęs jaunimas. Fejerverkai buvo išties įspūdingi – buvo šaudoma tiek iš važinėjančių vandens motociklų, tiek nuo 4 platformų vandenyje, viduryje Sidnėjaus įlankos. Taip pat šaudoma buvo nuo „Harbour“ tilto, bei pirmą sykį per 10 metų buvo šaudoma ir nuo operos. Pirmieji fejerverkai truko apie 10 minučių, antrieji - apie 5, o tretieji apie 15 minučių. Pertraukomis tarp fejerverkų buvo rodomos įvairios projekcijos ant Sidnėjaus operos ir keletas pasirodymų vandenyje.
Pasibaigus fejerverkams patekti į metro buvo neįmanoma, eilės ilgis buvo apie pusė kilometro. Tad į miesto centrą keliavome pėsčiomis per Sidnėjaus tiltą, kuris buvo atidarytas 1 val. nakties. Pro mus greta švilpė žmonių perpildyti traukiniai. Apie sausakimšą metro sistemą elektroniniuose stenduose buvo skelbiama informacija net ir nuėjus pėstiems visas 3 metro stoteles. Miesto centre apie 3 val. nakties pagriebėme traukinį metro nuo „Town Hall“ ir „Bondi Junction“ stotelės.
Tuomet vėl keliavome pėsti iki žymiausio paplūdimio Sidnėjuje - Bondi Beach. Čia buvome apie 4 val. 30 min. ryte bei stebėjome, kaip buvo ardoma scenos konstrukcija ir aptvertos teritorijos tvoros.
Šalia Bondi paplūdimio - nuo 20 val. iki 4 val. ryto vyko didžiulis vakarėlis pliaže ir šalia jo su žinomiausiais pasaulio didžėjais. Pigiausi bilietai į šį renginį kainavo apie 150 dolerių. Apie 5 val. ryte saulėtekio laukė dar tik apie pora šimtų žmonių, tačiau prieš pat patekant saulei, apie 6 val. ryto, jų jau buvo susirinkę gerokai virš tūkstančio.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
