Noriu pasidalyti tomis tiesomis, byrančiomis iš mažų lūpyčių. O tos tiesos, bėgant metams, darosi vis „tiesesnės“, įdomesnės, brandesnės.
***
Labiausiai įstrigusi frazė iš mano keturmečio sūnaus lūpų, pamačius Jurgitą Jurkutę per televizorių:
- Man nuo šitos merginos grožio verkti norisi.
... ir pakomentuot neturėjau ką. Ką gali keturmetis nusimanyti apie merginos grožį? Pasirodo gali. Iki ašarų gali.
***
Penktaisiais gyvenimo metais vaikinui parūpo tėčio misijos žemėje esmė:
- O tu, tėti, norėtum leliuko?
- Taip, norėčiau.
- O gimdyt norėtum?
- Ne, nenorėčiau.
- Tai jei mamytė gimdo leliuką, tai kam tėtis reikalingas?
- Kad nueitų į darbuką, uždirbtų pinigėlių, parneštų valgyt.
- (po nedidelės pauzės) Tai kad mamytė tą patį daro...
Teko ilgokai tėčiui pavargti, kad įrodytų savo reikalingumą.
***
Didysis sūnaus lobynas atsivėrė apie šeštuosius metus:
Eilinį kartą mažasis vyrukas sukonstravo kažkokią transporto priemonę iš LEGO. Manęs klausia:
- Mama, ar gera mašinikė?
- Taip, žinoma gera
- Na, jo... Kaip tu gali sakyt, kad negera... aš juk tavo vaikas.
***
Amžina profesijų pasirinkimo tema. Važiuojam automobiliu. Vaikui ryškiai nuobodu:
- Mama, pasikalbam apie ką nors.
- Apie ką norėtum pasikalbėti?
- Tu sakyk temą.
- Na, gerai, kuo tu norėtum būti užaugęs?
- Medžiotoju.
-O kodėl?
- Nes aš domiuosi šautuvais, bet kai būsiu suaugęs, turbūt nebesidomėsiu... Mamaaa..
- M?..
- O kuo tu norėtum būti, kai pasensi?
Realiai tai norėčiau būti laiminga močiute...Kur nors Maldyvuose.
***
Ir dar vienas į tėčio daržą:
- O kodėl visada mažesni vadovauja didesniems?
- Kaip suprasti?
- Na, mama vadovauja tėčiui.. (o mama ūgiu gerokai mažesnė už tėtį).
Nesupranta dar vaikas kompromisų esmės. O esmė paprasta, kaip mama pasakys - taip ir bus.
***
Galvoju, ar mano vaikas anksti subrendo, ar čia tiesiog asociacijos. Einam iš darželio namo. Maniškis eina kartu su savo grupioke ir žaidžia „įmink mįslę“.
Grupiokė:
- Dvi sesutės per kalnelį nesueina, kas?
- Mmm... papukai?
Man beliko džiaugtis, kad grupiokės mama ėjo tolėliau ir negirdėjo tokios mįslių interpretacijos.
***
O čia jau prasideda tos mažosios gudrybės / melagystės:
- Kodėl nevalgai? Neskanu?
- Skanu skanu. Net per daug skanu.
- Tai kodėl nevalgai, jei skanu?
- Tai, kad aš mėgstu, kai per vidurį būna - nei per skanu, nei neskanu.
Įdomu kas geriau: saldus melas ar karti tiesa?