Nors „Bitė“ tuomet pažadėjo pasirūpinti, kad pakaitinių telefonų Jurbarke netrūktų, tuo istorija nesibaigė. Lukas atsiuntė jos tęsinį.
„Jurbarko „Bitės“ istorija pasisuko labai netikėtu kampu, – pasakojo jis. – Parašė man pažįstama mergina iš Jurbarko rajono. Pasirodo, į tą patį saloną kaip ir aš ji prieš dvi savaites nunešė savo „Nokia 302“ pagal draudiminį įvykį. Telefonas, kurį po ilgų ginčų jai pasiūlė, yra tas pats sugadintu ekranu, kurį siūlė man. Salonas tas pats – Vytauto Didžiojo g. Jurbarke.
Cituoju Agnę, kuri man parašė: „Pasirodo, ir toliau tyčiojamasi iš kitų „Bitės“ klientų, nes dvi savaites mano draudiminio telefono vis dar nėra, o vakar gavau būtent šitą aparatą, kurį siūlė ir Lukui. Draudiminis įvykis buvo rugsėjo 8 d. O prieš tai gavau dar kitokį telefoną, jis neturėjo net ekrano... Nėra toks prašmatnus mano telefonas, kurį pagal draudiminį įvykį taiso – „Nokia 302“, bet jis man reikalingas, va čia esmė.“
Taip sakant, tyčiotis iš klientų nebaigia, nors jau mano istorija per įvaizdį turėjo nemaloniai kirsti.
Žinant, kad pasak „Bitės“, galima pakaitinį telefoną, jei yra trūkumas, atsiųsti per kurjerį tiesiai žmogui, toks Jurbarko „Bitės“ elgesys nesuvokiamas.
Nuotraukose – tas pats telefonas, kurį siūlė man, tik jau Agnės rankose.“
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
