Tačiau įėjęs jis nesisėdo ant sėdynių, o ant jų atsiklaupė. Kodėl jis taip pasielgė, supratau pažiūrėjęs į kelnių klyną. Jis buvo šlapias maždaug iki kelių.
„Štai koks mandagus, matyt, stengiasi, kad neištepliotų sėdynių“, – pamaniau.
Nepakeliamas kvapas kankino neilgai, kadangi besimuistydamas žmogus nutarė išlipti vos po kelių stotelių.
„Ačiū tau, kad tu išlipai“, – pamaniau ne tik aš, bet ir bendrakeleiviai. Visi lengviau atsikvėpėme ir palydėjome piktais žvilgsniais.
Veltui, tuo viskas nesibaigė. Pažvelgiau į jo išklūpėtą sėdynę – joje buvo šviežia įtartino skysčio dėmė. Akivaizdu, kad tai šlapimo dėmė. Nemalonus vaizdas.
Pamąstykime prieš sėsdami ant Vilniaus viešojo transporto keleiviams skirtų sėdynių. Nešiotis valiklio buteliuką ar kitų dezinfekuojamųjų priemonių? Dvelkia paranoja. Nors, gydytojų teigimu, šlapimas yra sterilus. O gal visai nieko prisėsti ant tokios sėdynės? Bet ar tikrai jas kas nors kruopščiai nuvalo? Ar paruošiamos rytais transporto priemonės darbui?
P.S.: Išlipdamas prasilenkiau su dviem inteligentiškomis poniomis, kurios klestelėjo ant šių sėdynių. Norėjau joms šūktelėti, tačiau laimingi jų veidai leido man suprasti, kad kol kas jos nieko ypatinga nepajuto, o ir troleibusas nelaukė...
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime" temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
