Keista, kad aikštelė taip toli nuo centro, bet dėl to nesirūpiname: turime kojas, oras gražus – smagiai pasivaikščiojome Tylos taku, ir atėjome prie... Uždarytų vartų. Pasirodo, aikštelė nedirba, nors oras puikus ir miestas pilnas poilsiautojų su vaikais. Aikštelė stovi tyli, tuščia ir užrakinta. Ant vartų pritvirtintas pranešimas, kad aikštelė dirbs tik nuo gegužės 1-os dienos. Jokių paaiškinimų, jokios informacijos. Kelios vaizdo kameros stebi tuščias laipynes ir čiuožyklas.
Mūsų sūnui buvo tiesiog apmaudu ir liūdna. O mums – nesuprantama, kodėl miestas neleidžia miestiečiams naudotis tokia reikalinga viešąja erdve. Atrodytų elementaru: pastatoma aikštelė ir vaikai žaidžia joje kada tik užsigeidžia. O Palangoje, matyt, kažkas sprendžia, kada vaikams žaisti aikštelėje, o kada dar ne. Be to, laipynės stovi visiškai atvirai, neuždengtos, taigi jeigu norėta jas apsaugoti nuo žiemos orų, tuomet tvoros tiesiog neužtenka.
Miesto svečiai, kurie turi iš atostogų išsivežti teigiamus įspūdžius ir smagiai pailsėti, pastovės prie uždarų aikštelės vartų ir, ramindami savo vaikus, skėsčiodami rankomis, išsiveš tik keistą kartėlį. Tai neabejotinai kenkia Palangos įvaizdžiui.
Ji vis žvilgčioja į sėkmingą Druskininkų plėtrą, pavydi populiarumo, bet nesupranta šio kurorto požiūrio: kuo daugiau komforto, rūpinimosi žmonėmis ir aplinka.
Prie mūsų, stoviniuojančių šalia užrakintos aikštelės, priėjo dar vienas tėvelis, vedinas dukrele. Dabar jau visi trypčiojome lyg mažame mitinge. Nieko tuo stovėjimu nepasieksi, tad pasidalinome pasipiktinimu ir patraukėme šalin. Oras buvo puikus, ošė pušynas, supdamas savo žaliu glėbiu liūdną užrakintą aikštelę be vaikų.
***
Palangos savivaldybės ūkio ir turto skyriaus vedėjas Kostas Jakubauskas:
„Aikštelę reikia prižiūrėti, kai ji atidaroma, ja kiekvieną dieną yra rūpinamasi, tam paskiriamas žmogus. O žiemą, kai nėra poreikio lauke žaisti, mes ją laikome uždarytą. Paprastai ją atidarome nuo gegužės 1-osios, bet jeigu bus gražūs orai, aikštelę planuojame atidaryti jau balandžio pradžioje.“