Daiktus rado palėpėje
Vos įžengus į sendaikčių turgų pirmieji už akių kliūvantys daiktai – itin senas radijo imtuvas, o už jos – magnetofonas. Šalia jų puikuojasi dvi sovietinių laikų siuvimo mašinos. Kiek atokiau ant žemės padėtos ir svarstyklės, o dar kitoje pusėje stovi ir keistos formos dviratis. Šiais daiktais prekiaujantis Jonas tikino, kad juos aptiko savo tėvų name. „To namo palėpėje buvo labai įdomių ir senų daiktų. Kai vėliau namą teko parduoti, daiktus paėmiau, nes juos palikti gaila. Be to, pamaniau, kad gal kuris mažmožis pravers ateityje“ , – pasakojo vyras. Jis teigė, kad parduodamai radijai – mažiausiai 50, o gal net ir 70 metų. Tiesa, ji neveikia. O štai magnetofonas tikrai gamintas Antrojo pasaulinio karo metais. Jis, beje, irgi nebegroja. Senos siuvimo mašinos taip pat skirtos tik pasigėrėti. Tačiau dviratis, kaip vėliau paaiškėjo, skirtas neįgaliesiems, rieda puikiai.
Įrašinėjo koncertus
Prie Jono stoviniuojantis Vytautas tikino, kad magnetofonas savo jaunystės metu buvo puikus daiktais. „Tais laikais toks magnetofonas buvo ne pas kiekvieną namuose. Vis dėlto, kai kurie jį turėjo“ , – sakė jis. „Magnetofonu net garsą buvo galima įrašyti. Įsivaizduokite, kokiame koncerte ar kažkam sakant kalbą tiesiog reikėdavo prijungti mikrofoną, paspausti tam tikrą mygtuką, o vėliau likdavo tik klausytis įrašo“ , – šypsodamasis pasakojo jis. Vytautas tikino, kad ne kartą šią funkciją yra panaudojęs ir pats. „Palangos koncertų salėje nueidavau į kokį renginį. Žinodavau, kas ką tam tikru laiku dainuodavo. Taigi įrašydavau viską į plokšteles. Tai ne šiaip sau daina, atliekama kur studijoje. Gyvo garso kūrinys įraše dabar kainuotų milžiniškus pinigus“ , – teigė jis.
Spjūvis sovietams: klausėsi vakarietiško radijo
Vyras pasakojo, kad magnetofonu ne tik įrašus darydavo, bet kartais klausydavosi ir vakarietiškų radijo programų. „Nors ir blokuodavo tas stotis, vis tiek apeidavome – kalbėjo Vytautas. – Dažniausiai klausydavausi Liuksemburgo radijo. Per jį grodavo nuostabi muzika. Labiausiai patikdavo džiazas. Jį tuometinė valdžia jau laikė propaganda. Sovietams džiazas buvo gatvės muzika. Taigi, jeigu būtų pagavę su džiazo įrašais ar klausantis jo, man būtų grėsę prarasti teisę, pavyzdžiui, 10 metų išvykti iš šalies. Nors taip buvo sunku iš jos į užsienį nusigauti.“ Jonas taip pat prisiminė, kad jo senelis namuose gaudydavo Amerikos balso programos dažnius. Anot jo, kartais šis procesas užtrukdavo net 10 minučių. Nors daiktai antikvariniai, menantys itin senus laikus, prekeivis tikino, kad nuo pat 9 valandos ryto iki pietų kol kas nesulaukė nė vieno pirkėjo. Tačiau, jo žodžiais tariant, bagažinių turgaus lankytojų reakcija itin nudžiugina, kai žmonės labai nustemba, pamatę istorinę vertę turinčius daiktus.
Daiktų negaila
Kur kas geriau sekėsi prekiauti klaipėdietei Gintarei. Mergina juokavo, dėl dėl tokios sėkmės greičiausiai kaltos baigtos studijos reklamos srityje. Gintarė sendaikčių turguje daiktus pardavinėja jau ne pirmą kartą, tačiau mergina atskleidė, kad šį kartą prekyba klostėsi gerokai sėkmingiau. „Labai daug žmonių domisi mano pardavinėjamais daiktais – auskarais, drabužiais, knygomis“ , – sakė ji. Vis dėlto klaipėdietė tikino, kad kai kurie pirkiniai pirkėjų visiškai nežavi net siūlomi nemokamai. „Labai noriu atsikratyti senais arba nereikalingais įrankiais, nes jie užima vietą, kuri galėtų būti skirta mielesniems dalykams“ , – kalbėjo ji. Gintarė tikino, kad jai parduodamų daiktų visiškai negaila, nors namuose ji turi ir tokių, kurie kelia labai šiltų prisiminimų. Bet, anot merginos, tokių reliktų į sendaikčių turgų geriau nenešti.
Senas puodukų komplektas
Su nebereikalingais ir senais daiktais bagažinių turguje atsisveikino ir 78–erių Alvyda. Vienas įdomiausių jos parduodamų pirkinių – senas mažų puodukų komplektas. „Šiuos aukso spalvos puodukus, atsimenu, gavau dar gimtadienio proga. Kainavo tokie gal kokius 35 rublius. Tais laikais mano alga buvo 40 rublių. Jūs tik pagalvokit, kokie tai buvo pinigai“ , – prisiminė moteris. Ji teigė, kad parduoti senus daiktus verčia ne tik noras atlaisvinti vietos ankštame bute, bet ir pinigų stygius. Pensininkė skundėsi, kad brangstant vaistams ir pragyvenimui vis sunkiau sudurti galą su galu.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
