Tikiuosi, kad lietuviška kaitra dar neprivertė jūsų slėptis namuose įsijungus visus dešimt kondicionierių ir neleido gamtos išmainyti į patogią sofą prie televizoriaus ekrano, kur vasaromis vis tiek nieko įdomaus nerodo.
Taip pat tikiuosi, kad nesuplanavote visos vasaros praleisti drybsodami sausakimšame paplūdimyje prie jūros ir kimšdami karštus ir labai riebius čeburekus. Pasirinkusiems keliavimą po Lietuvos miškus, vaizdingus maršrutus, po artimų ir tolimų užsienio šalių kalnus, trumpai tariant, žadantiems aktyviai praleisti laisvalaikį skautai norėtų duoti keletą patarimų, kaip apsaugoti brangiausią ir švenčiausią kūno dalį kelionėje – kojas.
Turbūt neverta minėti, kad už mūsų pėdų komfortą lieka atsakingas mūsų apavas, o apie tai, kad batas turi nespausti ir netrinti, mielai papasakos batų pardavėjas. Bet mes ne apie tai. Labai svarbu, kad pėda visuomet išliktų sausa, o tarpupirščiai neprakaituotų.
Sušlapusių kojų oda suminkštėja, dėl to atsiranda pūslės, kurios sugadina kelionę ne tik jums, bet ir visai šeimai ar ištisai giminei, su kuria keliaujate. Anksčiau norėdami išvengti problemų keliautojai prieš žygį kojas tepdavo muilu ir taukais, o šiandien skautai maudosi XXI a. išradimuose ir naudoja pėdų pudrą, kurią laisvai galima įsigyti turistinių prekių parduotuvėse.
Pėdų pudra panaikina blogą kvapą, mažina prakaito kiekį, palaiko sveikai sausą odą ir netgi apsaugo nuo pėdų grybelio. Svarbu paminėti, kad barstyti pėdų pudrą privaloma ant visiškai (pabrėžiu – visiškai) sausos ir švarios pėdos. Tai nėra vaistas pūslėtai pėdai gydyti, tai priemonė, apsauganti koją nuo žaizdų rizikos.
Taip pat labai svarbu autis tinkamas kojines ir ilgesnio žygio metu nepamiršti jų pasikeisti. Palikite medvilnines kojines miesto aulinukams ir įsigykite storesnes frotines, o žiemai vilnones kojines (po vilnonėmis, žinoma, apsimaukite plonesnes).
Prieš keletą savaičių vienas iš senųjų skautų ėjo 25 kilometrų žygį tam, kad apžiūrėtų maršrutą, kuriuo vėliau eis vaikai. Nors jis ir avėjo patogius, gerai pranešiotus kerzinius batus, plonoje medvilninėje kojinėje prasitrynusi skylutė žygio pabaigoje pradėjo po truputį kamuoti. Turėdami atsarginių kojinių trasos metu nepatingėkite jų pasikeisti.
Prieš išvažiuodami į gamtą paruoškite batus bet kokioms oro sąlygoms. Ir žinokite, kad batų pardavėjų siūlymai pirkti impregnavimo priemones išties naudingi, nes avalynė tampa gerokai atsparesnė vandeniui. Na, o jei vis dėlto jums nepasisekė ir patekote į baisingą liūtį, jokiu būdu ant savo kojų nedžiovinkite šlapių batų.
Veiksmingiausias būdas džiovinti batus miške yra laužo, kaip vienintelio šilumos šaltinio, panaudojimas. Pirmiausia išimkite iš batų vidpadžius, išverskite apavo liežuvį ir visiškai atlaisvinkite batų raištelius, tuomet šalia laužo saugiu atstumu įsmeikite du kuolus ir ant jų pamaukite atlaisvintus batus. Šalia, taip pat saugiu atstumu nuo ugnies, padėkite išimtus vidpadžius. Tik šiukštu nepalikite jų džiūti vienų, kad batai nesukeptų ir neišsilydytų.
Kitas būdas greitai išsidžiovinti batus – atlaisvinti visus batų raištelius ir į vidų įgrūsti popieriaus arba bet kokį po ranką pasitaikiusį laikraštį. Drėgmę sugėręs popierius dvigubai greičiau išdžiovins permirkusius batus.
Tenka atsidurti ir tokiose aplinkybėse, kai laužą susikurti būna neįmanoma arba niekam neįdomu, kad jūs eidamas įkritote į vandens telkinį. Nepaisant to, būtinai sustokite susitvarkyti. Tam, kad bent laikinai iki artimiausios stotelės sustabdytumėte pūslių atsiradimą, nusiaukite permirkusias kojines, pasikeiskite jas šviežia pora storesnių kojinių, o prieš audamiesi batus kojas įmaukite į paprastus polietileninius maišelius. Savaime suprantama, kad koja nekvėpuos, tačiau bent jau laikinai bus apsaugota nuo drėgmės.
Tad nesugadinkite nei sau, nei kitiems kelionės vien dėl to, kad maža ir niekinga pūslelė vėliau pavirto į didelę, atvirą ir labai kraujuotą žaizdą. Skautai pataria jums sustoti, atsikvėpti ir apsimauti šviežutėlę, namų skalbimo milteliais kvepiančią kojinę.
Skautus gali sutikti medžių viršūnėse, prisitvirtinusius palapinę 10 metrų aukštyje, miške – 25 laipsnių šaltyje valgančius aitriųjų pipirų troškinį ar einančius į 30 kilometrų žygį žuvusių už Lietuvą partizanų kapaviečių lankyti.
Lietuvos skautų sąjunga yra seniausia skautų organizacija Lietuvoje, iš mažo, nosį krapštančio lietuvio auginanti tokius vyrus ir tokias moteris, kuriais galėtų didžiuotis visa Lietuva.
Jei kyla abejonių, rašyk info@skautas.lt.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
