Atvykome į vieną prekybos centrą, esantį Vilniaus pakraštyje, nupirkti įvairių prekių, tarp jų – ir šios duonos. Iš parduotuvės grįžę namo, pasiruošėme nuostabius pietus – kas užsienyje gyvenantį lietuvį pamalonins labiau už baltą mišrainę, šaltibarščius, keptą viščiuką „tabaka“. O šalia jo – ir lietuviška duona.
Pradarėme pirktos duonos maišelį ir padvelkė pelėsiu. Labai nustebome ir apsižvalgę pamatėme, kad visos duonos riekelės – supelijusios.
Štai todėl ir nenorime grįžti į Lietuvą, kadangi ne visi savo darbą daro sąžiningai. Kaip galima nepamatyti, kad ant prekystalio gulinti duona yra supelijusi? Juk ne Rusijoje gyvename.
Nuoskauda ir dar kartą didelė nuoskauda.
„Atsiprašome už nepatogumus, – išgirdau, kai paskambinau parduotuvės infolinijos operatoriui ir pranešiau apie situaciją. – Atvykite pakeisime.“
O kaip atvykti, jei pirtis jau karšta, o kraujyje jau promilių rodyklė pajudėjo nuo 0.0 žymos aukštyn?
Tiesiog buvo labai gaila.