„O kaip faina!“ – tada pagalvojau aš, ir kaip visada įsijungė mano fantazijos mygtukas.
Pradėjau įsivaizduoti, kaip atrodytų jaunikis su šortais ir kokios tai turėtų būti vestuvės, kokie žmonės. Man tai daro didžiulį įspūdį – išsiskiriantys žmonės, bepročiai gerąja to žodžio prasme. Žavi jų drąsa parodyti savo tikrąjį „aš“.
Taigi kaip aš galėjau nepastebėti vestuvių, kuriose šortus dėvėjo ir pats jaunikis, kur žmonės buvo linksmi, „pakvaišę“ ir ryškūs?
„Nuostabu“, – pamačiusi garsiai pasakiau. Gerai, kad tada nieko nebuvo namie. Kartais gerai su savim pasikalbėti, tik geriau, jei niekas negirdi. Kitaip šių vestuvių negalėjau pavadinti, kaip „Crazy wedding party“ (liet. Pakvaišusi vestuvių puota).
Jaunavedžiai Marta ir Mindaugas gyvena Danijoje, Kopenhagoje. Pora labai taikliai save apibūdino. Vestuvių nuotaika, stilius atsispindėjo nuostabiose nuotraukose. Visa tai, ką jie pasakoja apie save, buvo sutalpinta jų vestuvių dienoje.
„Abu esam labai linksmos, „nutrūkusios“ asmenybės, labai mėgstam keliauti ir išbandyti kažką naujo. Visada stengiamės nustebinti kitus ir ypač vienas kitą. Energijos mums tikrai netrūksta ir tikimės jos nepritrūkti niekada.
Vienas kitą sužavėjom išskirtiniu humoro jausmu ir savais bajeriais, kuriuos suprantame tik mes, todėl linksmų akimirkų mūsų gyvenime tikrai netrūksta“, - argi dar reikia klausti, kodėl jų vestuvės buvo toookios?
Ši pora stebina ne tik vienas kitą. Patikėkite, kaip aš nustebau, skaitydama jaunikio atsakymą apie piršlybas (to dar nebuvo niekada). Pasakojimas ilgas, bet nepatingėkite paskaityti, nes jis tikrai labai, labai, labai įdomus!
„Apie piršlybas galvojau kurį laiką. Nupirkau žiedą ir tada prasidėjo sunkioji dalis. O kaip čia dabar nustebinti ją? Kaip padaryti, kad tas priklaupimas su žiedeliu rankoje būtų nepamirštamas? Kaip ją padaryti pačia laimingiausia?
Jau turėjau planą ir visai neblogą. Ketinau įtraukti į šį visą „piršlybų show„ vieną žymų Lietuvos iliuzionistą ir tai padaryti per savo gimtadienį. Pradėjau planuoti. Bet čia koją pradėjo kišti įvairūs nesusipratimai.
Kaip sužinojau vėliau, tie nesusipratimai buvo suplanuoti, nes aš ruošiau staigmeną Martai, o, pasirodo, ji tuo pačiu metu ruošė staigmeną man mano gimtadienio proga. Keli draugai žinojo, ką mes vienas kitam rezgame (sunki buvo jų padėtis – neprasitarti niekam), todėl manuosius planus jie vis jaukė ir sakė, kad geriau pirštis po gimtadienio.
Aš klausiu „kodėl?“ ir gaudavau atsakymą: „Sorry, Minde, aš tau negaliu sakyti, bet klausyk manęs ir pirškis po gimtadienio. Neklausk, kodėl, nes jeigu būtum mano vietoje, sakytum tą patį.“
Teko patikėti, bet negalėjau naktimis miegoti, nes nesupratau, kas darosi.
Na ir ką, atėjo mano gimtadienio rytas. Prabundu, pramerkiu akis. Kaip ir daugelis šiais laikais, pasiimu savo telefoną. Galvoju, pažiūrėsiu, kas pasaulyje („Facebooke“) naujo nutiko, kol aš miegojau. Tik žiūriu: „Marta tagged you in one picture“. Atsidarau, o gi ten 2 bilietai į Tunisą ir prierašas: „Su gimtadieniu :*“. Va čia ir supratau, kodėl visi sakė neplanuoti.“
Su draugais savaitgalį paminėję gimtadienį, Marta, Mindaugas ir žiedelis išskrido atostogauti į Tunisą.
„Trečia kelionės diena prasidėjo labai smagiai. Viskas buvo jau suplanuota: ryte – pažintinė kelionė po kalnus ant kupranugarių, po pietų pasilepinom spa ir masažais. Vėliau – nuostabi vakarienė restorane. Ir tada supratau – jau laikas. Sakau: „ Marta, koks gražus oras, einam pasivaikščioti prie jūros“.
Gražus, šiltas vakaras, nuostabi Viduržemio jūra. Buvau Martą apsikabinęs iš nugaros, grožėjomės pasakišku vaizdu. Aš palengva ją paleidau ir priklaupiau. Ji atsisuko ir sustingo…
Žiedelis jau rankose. Kojos dreba, balsas irgi. Ką norėjau pasakyti, viskas staiga iš galvos išgaravo… Liko tik tie pagrindiniai žodžiai: „Marta, ar būsi mano žmona ?“
Spėkit, ką pasakė?
„Ar čia viskas vyksta iš tikrųjų!!?? Taip, taip būsiu!!!“
Baigdamas piršlybų istoriją, Mindaugas parašė, kad viskas buvo 1000 kartų gražiau, nei jis pasakoja. Ir juokiausi, ir verkiau skaitydama jo pasakojimą apie žiedo kelią iki Martos pirštelio. Aš net neįsivaizduoju, kaip būtų galima dar gražiau viską atpasakoti. Negalėjau iš jo teksto ištrinti nei žodelio, nes viskas taip tobulai papasakota…
Trumpam užsimiršau, jog rašau ne gražią meilės istoriją, o apie vestuves. Spėkite, kokia buvo vestuvių tema?
Šortai!!!
„Vasarą, liepos mėnesį gi karšta. Moterys su suknelėmis. Vėjas jas draiko. Malonu. Taip? O kodėl mes, vyrai, turim kaisti tuose kostiumuose? Taip ir atėjo mintis, kad vyrai su šortais. Visi skirtingų spalvų.
Iš pradžių dalis draugų reagavo negatyviai „Kaip tai atrodys? Gi ne vestuvėms... Čia taip niekas nedaro...“
Bet draugai gerai žino, kokie yra Marta ir Mindaugas, tad susitaikė su jų norais, spraudėsi į šortus.
„Mes nenorėjome svečių varžyti spalva ar specialiu suknelės modeliu, tai įspraudėme į šortus. Norėjome, kad visi tą dieną jaustųsi patogiai ir gražiai.“
Vestuves pora suplanavo vos per 4 mėnesius. Marta sugalvojo, kad paprastą dieną norimas paslaugas gauti bus daug lengviau, todėl buvo pasirinktas ketvirtadienis. O būtent 2015-ųjų liepos 23 dienos ketvirtadienis pasirinktas ne šiaip sau, o tikint numerologija.
„Mėgstu paskaityti visokius straipsnius, tad žinojau, kad yra numerologija. Taigi, pagal visokius „kosminius“ paskaičiavimus išvedžiau datą, kuri mums bus sėkminga – liepos 23.“
Pasirinkta savaitės diena stebino ne tik šventės svečius, bet ir paslaugų tiekėjus.
„Laba diena, norėtume užsisakyti vestuvinį tortą liepos 23 dienai.“
„Tuoj, palaukite, pažiūrėsim, ar laisva. Liepos 23 diena? Taigi čia ketvirtadienis! – mums sakydavo paslaugų tiekėjai.
„Taip, žinome. Darome vestuves tą dieną“, – atsakydavom.
„Hm... Kaip keista, bet taip, žinokite, mes jums tą dieną tikrai galėsime padėti“, – tai Marta ir Mindaugas dažnai girdėjo iš beveik visų norimų paslaugų tiekėjų.
Data buvo derinama ir pagal jaunavedžių norus. Marta būtinai norėjo, kad jų šventę fotografuotų būtent „Kvantphoto“, kurių nuotraukomis ji gėrėjosi po savo pusseserės vestuvių. Na, o Mindaugo noras buvo muzikos grupė „Liuksas“. Visas paslaugas jiems pavyko suderinti, rezervuoti per dvi savaites. Buvo ir keletas trukdžių, tokių kaip sutuoktinių kursai, kurie vyko tris mėnesius, bet ir su šia dalimi pora puikiai susidorojo.
„Pasiruošimas vestuvėms vyko kaip iš natų – be jokių trikdžių ar nesusipratimų. Jokio streso, jokios panikos. Vestuvių planavimas – nuostabus ir lengvas reikalas, kuris mums truko tik 2 savaites. Tikrai galvojome, kad bus sudėtingiau. Mums aplinkiniai pasakodavo, kaip sunku suplanuoti ir surengti vestuves, o dar ne Lietuvoje gyvenant, neturint vestuvių planuotojo… Mes manom, kad mums pasisekė, nes mums tikriausiai lemta būti kartu“, – pasakojo jaunavedžiai.
Žinot, skaitydama aš irgi taip pagalvojau, kad poroms kaip ši pati lemtis palengvina planavimą, todėl viskas vyksta labai sklandžiai. Mindaugas ir Marta susituokė Plungės bažnyčioje, puota vyko sodyboje „Grapeldvaris“.
„Jausmas, pamačius jaunąją – balta suknele pasipuošusią princesę, kuri tuoj bus mano žmona visam gyvenimui, buvo tiesiog nerealus... Negalėjau nustoti šypsotis. Apie nieką kitą negalvojau, tik koks esu laimingas. Stengsiuosi ją padaryti pačia laimingiausia moterimi pasaulyje“, – tvirtino Mindaugas.
Aš nesustojau gėrėtis šia pora visą rašymo laikotarpį. Tarsi skaityčiau labai gerą knygą, kur buvo ir romantikos, ir daug daug intrigos bei juoko. Mane pribloškė, kad interviu man davė ne žmona, o vyras.
Kaip nuostabu žvelgti į vestuves vyro akimis, mėgautis ir „baltai“ pavydėti šitokios meilės. Jie tikrai yra tos dvi puselės, kurios kiti ieško visą gyvenimą.
Mindaugai ir Marta, aš esu didžiausia jūsų gerbėja!
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
