Na, kartais yra kadrų, kuriuos tikrai verta įamžinti – pavyzdžiui, vieną kartą gyvenime mačiau tikrai nepakartojamo grožio saulėlydį (beje, Lietuvoje), ir išsitraukęs telefoną jį nupyškinau. Kad turėčiau gražų paveiksliuką.
Aišku, tai tik mano nuomonė. Nieko blogo nesakau apie tuos, kuriems fotografuoti patinka. Viskas gerai, linkiu jums sėkmės ir gerų kadrų. Tačiau vaizdelis, kurį išvydau mieste, man sukėlė tokį juoko priepuolį, kad nutariau pasidalinti įspūdžiu ir su jumis.
Mano urvas – toli nuo miesto centro, todėl dažnai centre būti netenka. Visgi šeštadienį susiruošiau pasižmonėti. Ir patekau į veiksmo sūkurį – pasirodo, vyko Tautų mugė. Peržvelgęs staliukus, nukrautus tokiomis pat prekėmis, kaip ir prieš penkerius metus vykusioje Kaziuko mugėje, nutariau eiti paklausyti muzikos.
Prie grojančių vaikinukų išvydau kelias kikenančias paneles. Jos rausėsi savo kuprinėse. Viena išsitraukė pretenzingai atrodantį fotoaparatą. Nieko bloga nepagalvojau – aišku, tokiais atvejais įprasta įamžinti talentus. Tačiau jos ketino daryti kažką kita...
Kol pirmoji bandė „pagauti gerą kampą“, antroji išsitraukė rašiklį ir kažką užrašė ant trečiosios popierinio kavos puodelio. Tada iškėlė tą puodelį į pirmą planą. Muzikantas liko antrame plane. Em...
Kaip vyktų merginų pokalbis su draugais:
– Kur buvai šeštadienį?
– Ai, Tautų mugėj.
– Ooo, geras, parodyk fotkes.
Nuotraukoje – puodelis su užrašu „Aš – Tautų mugėj“, matyti kampas gitaros ir žmogaus alkūnė.
– Ooo, kaip faina.
Na, ką gi... Esu internete matęs kelias asmenukes ir grupinukes, bet čia kažkas kita... Nebespėju su mada.
Porą valandų pasivaikščiojęs, grįžau į savo urvą. Eidamas per tiltą išvydau dar dvi mergaites. Jos, kaip supratau, labai susikaupusios bandė gražiai įamžinti savo batus (kuprinės ir tilto turėklų fone).
Hm... Ar tikrai civilizacija eina į priekį? Tada lendu atgal į urvą...