Sandra prisiminė, kad jau vaikystėje ji iš rankų nepaleisdavo pieštukų. Tuo metu jai labiausiai patiko piešti animacinių filmų herojus. Tiesa, ne ką mažiau mergaitę žavėjo ir įvairių knygučių veikėjai. Kaip ir kiti vaikai, dažnai ji piešdavo viską, ką tik įsivaizduodavo.
„Manau, kad nėra tokio vaiko, kuris vaikystėje nebūtų paėmę pieštuko į rankas ir nepiešęs. Ko gero, maži mes visi galėjome save vadinti menininkais“, – įsitikinusi Sandra.
Pasiekė svajonę Deja, sulig vaikystės saulėlydžiu mergaitės noras piešti ėmė blėsti ir galiausiai visiškai išnyko. Aistrą menui dailininkė vėl pajuto tik paauglystėje. „Tik tada mane žavėjo jau ne filmukų herojai, o realus pasaulis. Štai po metų, įkvėpta kitų menininkų darbų, pamėginau nupiešti žmogaus portretą“, – kalbėjo ji. Gargždietė pasakojo, kad kurį laiką ją buvo pakerėję ir vienos menininkės „Facebook“ paskyroje patalpinti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip piešiami įvairūs piešiniai. „Vis svajodavau pasiekti tai, ką pasiekė ji. Ir manau, kad mano svajonė išsipildė. Įdėjusi daug pastangų ir darbo pasiekiau, ką norėjau ir planuoju kilti dar aukščiau“, – džiaugėsi mergina. Įdomu tai, kad Sandra specialiai piešti nesimokė. Tačiau dailininkė nevengdavo žvilgtelėti į kitų kūrėjų darbus. Ji netiki ir tuo, kad egzistuoja įgimtas talentas. Anot menininkės, tik nepaliaujamo darbo dėka galima pasiekti rezultatų. „Galiu sakyti, kad šio amato išmokau pati, savarankiškai. Analizuodavau kitų menininkų darbus. Manau, kad praktika – geriausias būdas mokytis. Nes tik dirbant ir dedant į tai pastangas galima pasiekti rezultatų. O jei tikėsite, kad koks talentas nusileis tiesiog iš giedro dangaus – suprask, tai bus Dievo dovana – labai klystate“, – sakė gargždietė.
Hobį pavertė darbu Ji tikino, kad savo hobį sugebėjo paversti ne tik įdomiu užsiėmimu, bet ir veikla, iš kurios galima uždirbti. Sandra jau nuo 15 metų pagal jai pateiktas nuotraukas piešia žmonių portretus. Pirmieji paveikslai atiteko draugams. O štai po metų kūriniai iškeliavo ir į pirmųjų užsakovų namus. Dabar užsakymų mergina dažniausiai sulaukia vasarą ir žiemą. O artėjant šių metų didžiosioms šventėms, klientų prašymai ją užplūdo tarsi lavina, todėl dalies pageidavimų teko net atsisakyti. „Žinoma, pavasaris bei ruduo irgi ne ką prastesni. Tada taip pat yra gausybė žmonių, norinčių įsigyti portretų. Įsitikinau, kad tikrai iš to įmanoma užsidirbti. Tik reikia įdėti itin daug pastangų, turėti noro, ir, žinoma, laiko, nes pastarojo šis darbas iš manęs atima tikrai daug, o ypač dabar – prieš šv. Kalėdas“, – tikino ji. Jaunoji menininkė sakė, kad jos didžiausias įkvėpimas – žmonės. Dar labiau motyvuoja patenkinti ir dėkingi klientai. Dalis jų vėliau ir vėl pageidauja kokio kūrinio. „Labai smagu, kai buvę užsakovai dar kartą ko nors paprašo. Be to, piešti skatina ne tik jie, bet ir artimieji, draugai. Norisi siekti daug daugiau ir nenuleisti rankų. Visa tai įkvepia kurti toliau“, – sakė mergina.
Susidūrė su sukčiais Tačiau dailininkė prisiminė, kad sėkmė ją lydėjo ne visuomet. Vos pradėjusi uždarbiauti, Sandra ne kartą susidūrė su sukčiais. „Kartais pasitaikydavo labai nesąžiningų žmonių. Jie užsisakydavo portretą, o jį gavę, dingdavo be žinios ir net nesusimokėdavo. Tokių atvejų buvo ne vienas ir ne du“, – su kartėliu pasakojo mergina.
Anot jos, tekdavo ir gerokai pavargti, kad tik įtiktų klientams. Mat kai kurie jų, nepamatę portrete savo raukšlių ar ratilų po akimis, kone perpykdavo.
„Jie liepdavo tai kuo greičiau ištaisyti. Kad matytųsi iš toli. Taip ne vieną mėnesį teko pakovoti ir su vienu užsakovu, kol galiausiai įvykdžiau visus jo keistus pageidavimus. Beje, pasitaikydavo ir tokių klientų, kurie menkino ne tik mano darbus, bet ir mane pačią“, – apie savo darbo subtilybes ir iššūkius kalbėjo gargždietė. Tačiau dėl patirtų nesėkmių mergina tikrai nenusiminė. Anaiptol – Sandra tikino, kad panašūs įvykiai ją tik užgrūdino, todėl jei ir pasitaiko nemandagių ar priekabių užsakovų, ji stengiasi į nemalonumus tiesiog nekreipti dėmesio.
Dailininkę palaiko ir jos šeima. Sandra pasidžiaugė, kad tarp jos artimųjų taip pat netrūksta meniškos prigimties žmonių.
Piešimu ypač domisi jos mažoji sesuo. Tiesa, mergaitei kartais pritrūksta kantrybės, kruopštumo ar noro. Vis tik, Sandra tikisi, kad su metais šias savybes galima išugdyti, todėl ateityje galbūt ji turės stiprią konkurentę.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
