Fotografija tapo pomėgiu Vaikinas pasakojo, kad fotografija susidomėjo prieš trejus metus, kai sesuo jam padovanojo skaitmeninį fotoaparatą. Pradėjęs fotografuoti, vilnietis naujam pomėgiui skirdavo vis daugiau laiko ir su fotoaparatu rankose praleisdavo beveik visą savo laisvalaikį.
„Praėjo kiek laiko ir supratau, kad nebegaliu nefotografuoti. Kai tėvai pastebėjo, kad didžiąją dalį laisvo laiko praleidžiu fotografuodamas, jie man padovanojo pirmąjį veidrodinį fotoaparatą. Būtent gamtos fotografavimas mane įkvėpė labiausiai, o laikui bėgant pradėjau mąstyti ir apie įvairius fotoprojektus“, – pasakojo jis.
Siekis – atkreipti visuomenės dėmesį Šiuo metu Gabrielius yra įgyvendinęs apie penkis fotografijų projektus. Juose jis kvietė pažvelgti į praeities ir dabarties Vilnių, susimąstyti apie miesto benamių emocijas bei pastebėti Vilniaus rajonų kontrastus.
Fotografas tikino, kad dažnai fotoprojektų idėjos kyla spontaniškai. Jais jis siekia atkreipti visuomenės dėmesį į socialinius reiškinius.
„Tarkim, projektas „Vilniaus benamiai“ buvo skirtas parodyti, kad galime labiau vertinti tai, ką turime, nes benamiai faktiškai neturi nieko, bet dauguma jų teigia, kad yra nepriklausomi ir laimingi“, – dėstė menininkas.
Fotografuoja naktį Gabrieliaus nuotraukų albume galima rasti ir naktinio Vilniaus fotografijų. Vilnietis tikino, kad būtent naktį fotografuoti jam patinka labiausiai.
„Esu naktinės fotografijos fanatikas. Vasarą kas antrą dieną keliuosi apie trečią valandą ryte ir dviračiu keliauju iki centro. Namo grįžtu tik apie septintą valandą ryto. Žiemą šiek tiek sunkiau, bet vis tiek stengiuosi bent kartą per savaitę išeiti pamedžioti naktinių vaizdų“, – kalbėjo jis. Vaikinas pasakojo, kad Vilnius žavi ir savo unikalumu. „Vilnius yra vienas iš nedaugelio miestų, kuriuose yra ir gamtos, ir modernumo. Dažniausiai šiuos dalykus suderinti sunku, tačiau Vilniui tai pavyko. Jis yra gražus ir „savas“ miestas“, – džiaugėsi fotografas.
Kadrai tampa iššūkiais Vis tik, pasak Gabrieliaus, ne visuomet pavyksta užfiksuoti gerą kadrą. Anot jo, sąlygos ypač aktualios gamtos fotografams.
„Nemažai fotografuoju laukinius gyvūnus, ypač paukščius. Su tokia fotografija yra tikrai sunku dirbti. Gyvūnai – ne modeliai, kuriems gali pasakyti, kur atsistoti ir kaip pozuoti. Dėl to kartais padaryti gerą kadrą tampa tikru iššūkiu“, – apie savo darbo subtilybes pasakojo menininkas.
Be to, vaikinas prisiminė, kad kartą drauge su fotografu Ričardu Anusausku važiavo beveik 200 kilometrų tam, kad nufotografuotų bitininką. Tačiau tą dieną jis nepasirodė ir menininkai nieko nepešę grįžo namo.
Fotografija – gyvenimo džiaugsmas Bet net ir tokios istorijos Gabrieliaus neatbaido nuo fotografijos. Vilnietis įsitikinęs, kad jeigu žmogus pasirenka mėgiamą darbą, jam nebaisios jokios nesėkmės.
Tačiau menininkas apgailestavo, kad daugelis žmonių, vos įsigiję fotoaparatus, staiga pasijunta fotografais, nors ir nepasižymi šios profesijos atstovams būdingomis savybėmis.
„Gaila, kad šiais laikais kiekvienas, nusipirkęs veidrodinį fotoaparatą, mano, kad jau yra fotografas. Fotografija – tai ne šiaip mygtuko paspaudimas ir nuotraukos įkėlimas į „Facebook“, – įsitikinęs Gabrielius.
Anot jo, tikras fotografas turi pasižymėti geru aplinkos matymu ir sugebėti iš paprastų detalių padaryti nepaprastą nuotrauką.
Tiesa, vaikinas prisipažino, jog ir pats vis dar daro klaidų, bet nuolat stengiasi tobulėti, o ateityje planuoja stoti į taikomąją fotografiją.
„Jei tapsiu fotografu, būsiu tikriausiai laimingiausias žmogus, nes sakoma taip: pasirink mėgstamą darbą ir tau nė vienos dienos nereikės dirbti“, – kalbėjo vilnietis.
Sekite mus „Facebook“ ir skaitykite daugiau skilties „Bendraukime“ temų.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
