Taip nutiko ir „Bendraukime“ skaitytojai V. (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Red.), kai odontologė pašalino jai du protinius dantis. Jau po paros moteriai ties smilkiniu iššoko guzas, o vėliau išsigando dar labiau.
Iškilus guzui, moteris vėl kreipėsi į chirurgę. Medikė išsiuntė pacientę apžiūrai pas veido ir žandikaulių chirurgus, kurie burnoje taip pat nepastebėjo nieko neįprasto.
„Tik pakeitė antibiotikus į stipresnius ir liepė mankštinti žandikaulį“, – sakė pacientė.
Tačiau vėlai vakare tyrinėdama žaizdą burnoje ji užčiuopė kažką neįprasto.
„Pajutau liežuviu burnoje lyg kokį siūliuką ir pati pincetu iškrapščiau „dovanas“... Ir dėl tokių dalykų nuodijausi antibiotikais, nors, matyt, dėl jų organizmas stūmė siūlus lauk per tą savaitę nuo apsilankymo.
Man šokas... Žandikaulio chirurgas nepažiūrėjo, ką man paliko dovanų chirurgė, traukusi dantį... Ką ten nepažiūrėjo, tesugebėjo vaistus skirt ir viskas.
Abydna, net nežinau tinkamesnio žodžio... Tiesiog pakišo kiaulę man totaliai... Išsiunčiau gydytojai žinutę su nuotrauka, nesvarbu, kad 12 val. nakties... Ašaros pačios riedėjo iš gailesčio sau“, – atviravo V.
Pasak moters, į žinutę su nuotrauka gydytoja atsakė tik po savaitės – paskambino ir paaiškino įdėjusi į burną vaistus, kurie turėjo iškristi patys. Tą pakartotinio vizito metu patvirtino ir pacientę V. gydę veido bei žandikaulių chirurgai.
„Kai dar kartą lankiausi pas chirurgus, jie pasakė, kad tai, ką radau, buvo kažkoks jodo vaistas su vata, kuris neva nepavojingas... nors man buvo kitaip. Per paskutinį apsilankymą pas chirurgus, rezidentas buvo super mandagus, išplovė visus likučius... Tuo istorija ir baigėsi“, – pasakojo moteris, vis dar įsitikinusi, kad būtent dantistės palikti vaistai galėjo jai pakenkti.
Ar dantis traukusios chirurgės burnoje palikti vaistai iš tiesų galėjo sukelti tinimą prie smilkinio? Jei taip – kodėl nei ji, nei vėliau pacientę apžiūrėję chirurgai neskubėjo tų vaistų pašalinti?
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninės Kauno klinikų Veido ir žandikaulių chirurgijos klinikos vadovas prof. habil. dr. Ričardas Kubilius mano, jog pacientė pati padarė klaidą.
„Konstatuoju: po danties rovimo, ypač po protinių dantų rovimo, į išrauto danties alveolę gali būti įvedamos medžiagos kraujavimui stabdyti, nuskausminti arba tam, kad būtų užpildyta išrauto danties alveolė, nesusidarius krešuliui.
Man nėra aišku, kokia buvo klinikinė situacija, tačiau manau, kad pati didžiausia klaida ta, jog pacientė, kaip pati teigė, krapštė išrauto danties žaizdą.
Burnoje žaizdos siuvamos tirpstančiais siūlais, į išrauto danties vietą dedamos besirezorbuojančios medžiagos, todėl jų liesti, krapštyti ar kitaip veikti negalima. Jei įdėtos nesirezorbuojančios medžiagos, gydytojas apie tai informuoja pacientą ir praneša apie pakartotinį vizitą“, – teigė R.Kubilius.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
