Nugvelbė idėją
Vieną saulėtą gegužės sekmadienį vaikinai surengė nemokamą šventę Gargžduose, kurioje vienai dienai pastatė pramogų parką. Jie suskaičiavo, kad renginyje apsilankė daugiau nei tūkstantis lankytojų.
„Tai – visiškas atsitiktinumas. Šis pramogų parkas atsirado tiesiog po vakarinio pasisėdėjimo“, – žvelgdami į pramogaujančius žmones juokavo studentai, papasakoję apie savo verslo pradžią.
Nematyta pramoga – kelias į verslą
Laurynas kalbėjo, kad prieš 3 metus internete išvydo burbulinį futbolą – žaidimą, kuriame rungtyniaujama su specialiais guminiais pripūstais kostiumais.
„Viskas prasidėjo po to, kai pamatėme tokį dalyką kaip burbulinis futbolas. Panorome jį išbandyti. Deja, supratome, jog tokio Lietuvoje nėra.
Povilas prisiminė, kad po to, kai įsigijo burubulus, pastebėjo didelį žmonių susidomėjimą. Taip abu vaikinai nusprendė nusipirkti ir antrą jų komplektą, o štai šiais metais siūlomų pramogų pagausėjo – Gargžduose vykusiame renginyje lankytojai šaudė lankais, o vaikai šokinėjo ant dviejų batutų.
Pinigais nelyja
„Šis verslas gal atrodo pelningas. Nekalbant apie skaičius, kitiems sužinojus, kiek kainuoja vienos ar kitos mūsų pramogos, atrodo, jog tai gali būti labai pelninga. Bet žmonės neįvertina, kiek reikia įdėti darbo ir kokios sąnaudos.
Tarkim, šiandien turime didelę šventę, kurioje yra 40 burbulinių kostiumų. Aš galiu garantuoti, kad po tokio srauto žmonių ne vienas jų plyš. Mes juos klijuosime ir atiduosime tam daug laiko – nuo ryto iki vakaro“, – kalbėjo Povilas.
Jis pabrėžė, kad uždarbis viso labo nėra pats svarbiausias. Anot Povilo, pramogų verslas – tai ta sritis, kurioje reikia mylėti savo darbą.
Planuoja ateitį
„Atiduodame visą savo energiją. Kai matysime, kad esame įvaldę pramogas, imsime toliau vystytis“, – sakė studentas.
Povilas kalbėjo, kad šiuo metu jų turimas apie toną sveriantis kliūčių ruožas, pristatytas renginio Gargžduose metu, yra skirtas suaugusiesiems, tačiau, akivaizdu, jame linksma ir vaikams. Tai – potenciali galimybė plėstis.
„Kitais metais planuojame įsigyti kitų įvairių kliūčių ruožų, pripučiamų atrakcionų, tad kol kas tikrai to nenutrauksime“, – šypsodamasis pridūrė Laurynas.
Prakalbo apie emigraciją
Žinia, Lietuvos jaunimas susiduria su skauduliais – neranda darbo, nemato ateities, naujų perspektyvų, todėl dalis jaunų žmonių pasirenka emigraciją. 2016 m. savo išvykimą iš Lietuvos deklaravo 51 tūkst. emigrantų.
Kaip tai vertina mūsų jaunieji verslininkai?
„Dažniausiai į užsienį išvažiavę žmonės dirba po 14 valandų, nemiega nevalgo, o grįžę į Lietuvą išlaidauja. Jei dirbsime čia Lietuvoje lygiai tiek pat, kiek išvažiavę į užsienį, mes tikrai gyvensime puikiai.
Tiesiog reikia neskaičiuoti laiko ir daryti viską nuoširdžiai. Jei darysi tai nuoširdžiai, įmonės apyvarta gali kilti ir tai atsiliepia atlyginimams. Tad emigracijos neplanuoju“, – savo mintimis dalijosi Povilas.
O Laurynas patikino taip pat artimiausiu metu neemigruos. Nuo šių metų rugsėjo vaikinas planuoja studijuoti ekonomiką Vilniaus universitete.
Aistra – tatuiruotės
O štai tą gegužės sekmadienį šventėje tatuiruotes lankytojams nemokamai daręs Tadas Jančauskas (18m.) – ne toks kategoriškas apie laimės paieškas svetur.
Suprantu, kodėl jauni žmones pasirenka studijas užsienyje, galime nesunkiai įžvelgti pranašumus. Šiuo metu nemąstau apie emigraciją, noriu studijuoti ir gyventi Lietuvoje, tačiau nežinau, kaip gali keistis visuomenės padėtis netolimoje ateityje“, – svarstė jis.
„Šioje srityje galiu realizuoti save: darydamas tatuiruotes, ieškodamas naujų partnerių, kurdamas ir vystydamas savo veiklą. Smagu tai, jog esi mažiau priklausomas nuo kitų ir visi tavo rezultatai yra tolygūs pastangoms“, – džiaugėsi vaikinas.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
