Buvau ne kartą girdėjusi, kad tas nedidelis miestelis garsėja puikiu dėvėtų rūbų turgumi.
Su vyru ir vaikais gražų šeštadienio rytmetį nusprendėme pasivaikščioti po miestelį.
Kaip tik tuo metu vyko turgus ir mes nesuvaldėme smalsumo ten apsilankyti.
Pagalvojau, apsidairysim, pasidomėsim, gal rasim ką nors tinkamo ir naudingo šeimai.
Kainos – ir svarais
Turgus nedidelis. Prekeivių tiek, kad ant dviejų rankos pirštų suskaičiuoti gali. Tačiau jų atvežtas prekių pasirinkimas nemažas.
Akis greitai užkliuvo už vaikiškų medžiaginių batukų.
Iš toli ryškiai švietė nenuluptos kainos etiketė – 3 svarai.
„Kaina nurodyta ant batelio“, – surėkė iš toli man pardavėja. Atsakiau, kad mes svarų neturime.
„Tai kaina 3 eurai“, – patikslino verslininkė. Tačiau toks kainodaros požiūris man pasirodė keistas.
„Juk mes ne Londono parduotuvėje, o provincijos dėvėtų rūbų turguje“, – priminiau nusistebėjusi.
„O koks jum skirtumas, gal aš internetu iš Anglijos juos atsiunčiau“, – nenusileido prekeivė.
Išgirdus kainą nepatikėjo
Abi žinojome, jog tai nėra tiesa. Todėl nenorėdama veltis į karštą diskusiją, tiesiog nuėjau.
Besidairant prie kito prekystalio pamačiau baltas gumines paplūdimio šliures.
Tačiau paklausus, kiek jos kainuoja, pamaniau, kad pasigirdo.
„Dešimt eurų, – nė nemirktelėjusi atsakė dėvėtų rūbų turgaus prekeivė ir iškart pridūrė. – Nes jos naujos.“
„Kiek? – negalėjau patikėti. – Bet juk jos nešiotos!..“ Apverčiau šliurę ir parodžiau nutrintą juodą padą.
„Jos naujos“, – užsispyrusiai pakartojo. Žinokit, net pakraupau nuo kaimo turgaus verslininkų įžūlumo.
„Na, sėkmės jums pardavinėjant už tokią kainą“, – palinkėjau.
Vyras su vaikais pasiūlė eiti iš turgaus, nes suprato, kad nieko gero nerasime.
Dėvėtų rūbų karalystės prekeiviai gyvena kažkokiame utopiniame pasaulyje. Jie tubūt seniai nesilankė naujų prekių parduotuvėje ir nesidomėjo, kokios kainos yra ten.
Naujos pigesnės
Suprantu, kad už dėvėtus „Nike“ batelius paprašyti 10 eurų gal ir yra normalu. Bet už nunešiotas paplūdimio šliures!
Buvau tokia pasipiktinusi dėl suįžūlėjusių turgaus prekeivių, kad nusprendžiau savo istorija pasidalinti su visais skaitytojais. Jų įžūlumas peržengė visas ribas. Dėvėtų rūbų verslininkai pamiršta, kad prekiauja ne Londono parduotuvėje, bet kaimo turguje!
Žmonėms patarčiau neapsigauti, nes šiais laikais dėvėtą daiktą gali nusipirkti du ar net tris kartus brangiau nei naują!
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
