Transliacija šokiravo
Skaičiuojama, kad per metus Lietuvoje nusižudo apie 1 tūkst. žmonių. Higienos instituto duomenimis, 2017 metais nusižudė 749, o 2016 metais – 823 gyventojai.
„Lietuvoje kasmet nusižudo 50 mokyklinio amžiaus vaikų. Kasmet! O dešimteriopai daugiau yra bandžiusių nusižudyti… Siaubinga statistika ir didžiulis visos šalies sopulys! Ir aš žinau, kodėl nepavyksta išspręsti šios problemos.
Vienoje iš feisbuko grupių stebėjau tiesioginę transliaciją, kuri mane šokiravo taip, kad nebegalėjau tylėti. Tos transliacijos metu vienas paauglys viešai demonstravo savo randais nusėtą ranką. Ir ne tik šiaip sau demonstravo, bet ir pateikė šį faktą – bandymą nusižudyti – kaip neginčijamą savo drąsumo ir kietumo įrodymą.
Mane šis vaizdas sukrėtė. Pirmą kartą mačiau tokius sužalojimus, kuriuos vaikas tyčia padarė pats sau. Ir šokiravo ne tik vaiko agresija, nukreipta prieš save.
Glumino ir kitų grupės narių reakcija į šią tiesioginę transliaciją. Ji buvo vangi. Kai faisbuke parodoma kokia nesąmonė, stebėti iš karto susirenka šimtai žioplių. O čia – tokia tragedija! Ir dėmesį atkreipia tik vienetai... Ir ne tam, kad sustoję paprotintų paauglį, o tam, kad patartų prisidengti sužalotą ranką… Niekas nieko nenori matyti... Baisūs laikai… Tik vienas iš tų sustojusių pasiteiravo, dėl ko paauglys save žaloja. Kiti tiesiog nebyliai stebėjo.
Atsirado žmonių, ginančių tokį vaiko elgesį, net pritariančių jo veiksmams. Tai nedovanotina. Ginantieji patys buvo vaikai... Argi tai ne siaubinga? Vaikai skatina daryti baisius dalykus ir suaugusieji tyliai visą šią nesąmonę stebi… Štai iki ko nusiritome. Ir tai vyko ne šiaip kokiame feisbuko užkampyje. Vyko viešoje grupėje, kurioje susibūrę beveik 200 tūkst. jaunų žmonių…
Problemos atsispindi nuotraukose
Negalėdama likti abejinga šiai bėdai, griebiau telefoną ir pradėjau filmuoti paauglį. Maniau, kad turint įrodymus, bus galima efektyviau padėti šiam vaikui. Tiesa, filmavimas vyko tik kelias sekundes. Feisbukas galiausiai susigriebė ir nutraukė tiesioginę transliaciją. Tačiau man pavyko užfiksuoti ir vaiko veidą, ir jo žaizdotą ranką.
Vėliau pabandžiau užmegzti ryšį su nusižudyti bandžiusiu paaugliu. Tačiau nepavyko. Jis mane tik iškeikė ir pasiuntė tolyn. Toli nenuėjau. Likau jo profilyje ir jį panagrinėjau.
Jame labai aiškiai atsispindi paauglio nuotaika ir vidinės problemos. Visose jo nuotraukose įamžintas liūdnas žvilgsnis. Daug įrašų apie gyvenimo beprasmybę. Juokeliai apie savižudybę. Sunku nepamatyti, kad jam reikalinga pagalba. Bet to niekas taip ir nepamato: nei artimieji, nei mokytojai, nei draugai, nei kaimynai. Abejingumas? Visiškas. Laukiama dar vienos tragedijos? Sulauksime tikrai.
Dabar kasdien stebiu to vaiko profilį ir mąstau, kaip jam padėti. Ir vis nesugalvoju. Pats jis nelinkęs bendrauti su nepažįstamais. O kaip susisiekti su jo tėvais, aš nežinau – nei adreso, nei pavardės profilyje nėra. Pažymėtas tik miestas – Šiauliai.
Galėčiau parašyti žinutę paauglio draugams. Bet vargu, ar jie man, svetimam žmogui, pasakys jo adresą. Liko tik viena išeitis – viešumas. Gal šią istoriją perskaitys ir pats paauglys, ir jo tėvai, o perskaitę susirūpins esama problema. O taip pat ir mokytojai gali nepraeiti pro šalį, patikrindami visų vaikų rankas. Juk vaiko žaizdos dar nespėjo užgyti.
Aišku viena – daug vaikų nusižudo dėl totalaus abejingumo, kuris iššaukia ne tik vaiko nepasitikėjimą visais suaugusiais, bet ir savo jėgomis apskritai. Mes tiek atbukome, kad tingime pajudėti net ir tuomet, kai pamatome akivaizdžius ženklus, bylojančius apie gresiančią tragediją“, – rašo „Bendraukime“ autorė Ema.
Reikėtų kreiptis į greitąją
Internautai, drąsiai rašinėjantys komentarus, kuriuose raginama stipriau save žaloti, net nusižudyti, gali būti nubausti. Pagal LR Baudžiamąjį kodeksą, tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 4 metų.
Psichologai sutinka, kad savižudybės yra sudėtingas ir kompleksiškas reiškinys. Konkretus įvykis – tai ne vienintelė savižudybės priežastis. Žvelgiant į save žalojančio vaikino, kurį Ema pastebėjo, profilį, matomas ilgą laiką slepiamas skausmas, kurį kiti ignoruoja.
Siekdamas atkreipti dėmesį, paauglys ėmėsi drastiškų priemonių – transliavo save tiesiogiai. Bet atvertos vaikino dvasios žaizdos nei tėvų, nei jį pažįstančių draugų nesukrėtė.
Nors atviras pokalbis ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę, paauglys, slėpdamas savo skausmą po tariamu juoku, nusprendė niekuo nepasitikėti.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
