Gal kas turės kokių minčių? Iš išorės bananas sveikutėlis, nepajuodęs, nedėmėtas. Prakandus galai taip pat gražūs – tą visada stebiu. Turėjau įprotį bananą perlaužt dar ir per pusę – tik tada valgyti. Šiandien kažkodėl to nepadariau – skubėjau kompiuteriu dirbti – ir nuleidusi galvą sulapnojau pusę banano – tik tada pamačiau, kad jo vidury labai ryškus tamsiai raudonas/ bordo kanalas su grublėtais rutuliukais. Lyg kraujo būtų prišvirkšta. Šonai švarūs.
Kituose tos partijos bananuose nieko panašaus nėra.
Maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorija atsisako tirti – tačiau ir pakomentuoti nesiteikia, kas tai yra – pečiais trukčioja – nežino. Tokia reakcija nustebino.
Aš sunerimau dėl savęs, ir dar suėmė smalsumas išvydus neregėtą „gedimą“ banane. Bet jei tokį bananą būtų suvalgęs vaikas – kiekviena mama eitų iš proto ir norėtų žinoti, kas tam bananui nutikę. Ir norėtų perspėti kitas mamas. Nejau su šiuolaikinėmis technologijomis neįmanoma pasakyti, kas? Arba nuraminti žmogų, arba skelbti pavojų?
Juk gali būti ir pavojingas grybelis, ar darinys, ar dirbtiniu būdu pažeistas vaisius – kodėl nenorėt patikrint?!
Kitas dalykas, jei būtų Veterinarijos ir maisto laboratorijoj pasakę: „Mes žinom, nesukit galvos, tai gali būti tas ar tas...“ Bet tik trūkčiojo pečiais ir net prielaidų neturėjo, koks pakenkimas, panašus į suskretusį kraują, gali būti banane.
Laboratorijoje dar sakė, kad prieš tiriant reik žinoti, kokios bakterijos ar ko ieškome. Logiška. Bet jei nežinom, o tik norim sužinot?
Tada prašėm, kad be išsamių tyrimų gal galima tiesiog per mikroskopą įvertinti, ar tai paties banano struktūra, ar koks „svetimkūnis“ įvestas į vidų – tarkim, koks nors skystis. Juk tai specialistas iškart turi atpažinti, žvelgdamas per mikroskopą. Atsakė, kad irgi negali.
Viskas kaip ir logiška. Bet kartu ir ne. Nes taip juk galima pražiūrėti ir naujus ligų sukėlėjus.
Kaip tokiais atvejais elgtis žmogui, radusiam neaiškios kilmės radinį maisto produktuose, ar galima kažkaip pasitikrinti, ką jis ten neaiškaus suvalgė?
***
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba komentavo, kad inspektoriai maisto mėginius atrenka tik iš įmonių (gamintojų ar platintojų), tam nustatytos specialios mėginių atrinkimo metodikos, nes tinkamam mėginio ištyrimui ir rezultatui labai svarbios mėginio atrinkimo sąlygos, kiekis, transportavimas, mėginio konservavimas (jei toks būtinas) ir kitos sąlygos.
„Iš vartotojo paimto produkto kiekio neužtektų laboratoriniam ištyrimui, be to, mėginys neatitiktų ir kitų privalomų reikalavimų. Todėl, gavus skundą, VMVT inspektoriai skundžiamo produkto (to paties pavadinimo ir partijos) mėginius tyrimams atrenka iš produkto platintojo ar gamintojo, pagal vartotojo suteiktą informaciją apie produktų įsigijimo vietą, partijos numerį, galiojimo datą ir kt. duomenis. Taip atkuriamos analogiškos aplinkybės, kuriomis maisto produktą įsigijo juo besiskundžiantis vartotojas ir užtikrinamas tyrimo objektyvumas.
Šiuo atveju, nors maisto produktas tyrimams nepaimtas, tačiau vartotojos skundas su iliustruojančiomis nuotraukomis turėjo būti užregistruotas, kad būtų galimybė įvertinti situaciją ir ją patikrinti arba persiųsti skundą pagal kompetenciją kitai institucijai. Dėl šio atvejo VMVT darbuotojai, atsakingi už skundų priėmimą ir registravimą buvo papildomai instruktuoti.
Taip pat, įvertinę atsiųstas nuotraukas, informuojame, kad tokie pakitimai banane nėra svetimkūnis ar kitoks su maisto sauga susijęs pažeidimas. Tokie pakitimai, kuomet banano dalis, kurioje yra sėklos, nusidažo raudonai ruda, šokoladine ar pan. spalva, rodo augalo ligą. Tačiau plačiau pakomentuoti apie tai galėtų Valstybinės augalų apsaugos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos specialistai“, – teigiama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos komentare.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
