Vilnietis Rimas sulaukė pasiūlymo keisti darbovietę. Naujieji darbdaviai paprašė prieš pradedant dirbti pasidaryti serologinį COVID-19 antikūnų tyrimą.
Rimas prieš mėnesį jau buvo skiepytas „AstraZeneca“ vakcina, todėl tikėjosi, kad jo organizme, kaip pats sakė, jau bus įsikūrusi bent jau nedidelė antikūnų kolonija.
Tačiau davęs kraują vilnietis sulaukė atsakymo, kuris jį nemaloniai nustebino – jo serologinis tyrimas yra neigiamas.
Tas pats nutiko ir vienam vyro giminaičiui, kuris po COVID-19 skiepo pasidarė serologonį antikūnų tyrimą ir sulaukė neigiamo atsakymo.
Paskambinus pasiteirauti į koronaviruso karštąją liniją 1808 jam paaiškino, kad serologinis antikūnų testas paėmus kraujo iš piršto parodo, ar žmogus apskritai turi antikūnų.
Norint patikslinti, kiek organizme yra antikūnų, atliekamas papildomas tyrimas laboratorijoje paimant kraujo iš venos.
„Vadinasi, po pirmojo skiepo nesusiformavo imunitetas ir visai neturiu antikūnų. Kodėl taip nutiko? Ar kažkas su mumis blogai, ar su vakcina, ar su tyrimu?“ – klausė pasimetęs Rimas.
* * *
Biomedicinos mokslų daktaras Nacionalinio vėžio instituto onkoimunologas Marius Strioga „Bendraukime“ komentavo, jog tokių atvejų, kai asmenims po skiepo nesusiformuoja imunitetas, pasitaiko.
Kiekvienas atvejis skirtingas, todėl žmonės gali išsitirti ir pasitikrinti, kiek turi antikūnų po skiepų. Galbūt pas kai kuriuos imunitetas susiformuoja po antrosios vakcinos dozės.
„Taip nutinka ne tik su „AstraZeneca“, bet ir „Pfizer“ bei kitomis vakcinomis. Antikūnų ne visada būna po bet kokios ligos skiepų.
Pirmadienį pasitarime kaip tik svarstysime šį klausimą. Mano siūlymas bus tokius asmenis po kelių mėnesių skiepyti kitos firmos vakcina“, – „Bendraukime“ komentavo M. Strioga.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
