Moteris piktinosi, kad net ir dabar, Rusijai užpuolus Ukrainą, tokie sovietmečio agresiją menantys paminklai tarybiniams kariams vis dar bado praeivių akis.
„Kaip manote, ar tai priimtina šių dienų kontekste? Atrodė, kad tokių paminklų Lietuvoje jau seniai nelikę, bet Tytuvėnuose dar ir gėlės prie jo dedamos“, – stebėjosi Jovita.
***
Kelmės rajono savivaldybės mero pavaduotojas pateiktame komentare teigė, kad norint kažką keisti, būtinas visuomenės spaudimas.
„Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, valstybės saugomų objektų sąraše miestuose buvusios karių palaidojimo vietos automatiškai buvo perkeltos į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Likusios sovietų karių palaidojimo vietos, kurių Lietuvoje yra apie pusantro šimto, vėliau buvo į kultūros paveldo registrą įrašytos siekiant jas apsaugoti nuo Rusijos savivalės tvarkant šias erdves.
Kad palaidojimo vietose Rusijos atstovai negalėtų nieko keisti, vertingosiomis savybėmis buvo pripažintos lentelės su įrašytomis palaidotųjų pavardėmis, fiksuotas palaikų skaičius, ir dėl viso pikto kapinėse esantys statiniai – monumentai, betoniniai statiniai, stelos ir t.t.
Savivaldybės gali kreiptis į Kultūros paveldo departamentą dėl statinių pašalinimo. Savivaldybėms daug metų sudėtinga padaryti, ne išimtis ir Kelmės, kadangi tiek politikų, tiek gyventojų nuomonės išsiskiria.
Valstybės pozicijos šiuo klausimu taip pat nėra. Būtinas visuomenės spaudimas, kad padėtis imtų keistis“, – komentavo Kelmės rajono savivaldybės atstovas E. Ūksas
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
