„Apsitarėme su bendraminčiais, kad reikia tokią idėją įgyvendinti. Galbūt kol kas sovietinės okupacijos palikimą kai kur trukdo nukelti tarptautiniai susitarimai ir įstatymai. Tačiau uždengti – niekas netrukdo. Juolab, kad niekas nesiruošia liesti karių kapų. Kalbame tik apie sovietinio okupanto paminklą“, – sakė vėliavą atvežęs ir ja paminklą apsupęs Daivaras Rybakovas.
Akcija neliko nepastebėta. Netrukus prie paminklo atėjo keletas Seredžiaus gyventojų. Kol vieni svarstė, kad idėja paminklą uždengti vėliava yra gera, kiti neslėpė agresijos – reikalavo mikliai važiuoti ten, kur atvykėliai gyvena, palikti sovietinį kareivį ramybėje, o galiausiai baugino, kad bus sudaužytos galvos. Dar kiti grasino, kad palietus paminklą akcijos organizatoriai neteks lytinės potencijos.
Priešiškumą akcijai atėję parodyti vietiniai net nebandė klausyti akcijos organizatorių pastebėjimų, kad karių kapų niekas neliečia ir neplanuoja to daryti. O Lietuvos tragedija virtusios ir šimtus tūkstančių lietuvių pražudžiusios sovietinės okupacijos paminklams laisvoje Lietuvoje – ne vieta.
„Turime ir kitokių paminklų, kur palaidojimų nėra. Sunku suprasti, kaip, pavyzdžiui, prie vaikų darželio iki dabar kabo sovietinė atminimo lenta, kurioje rašoma, kad čia buržuaziniai nacionalistai nužudė kolūkio pirmininką“, – sakė D. Rybakovas.
Akcijos organizatoriai tikina, kad vėliavą turėtų nuimti maždaug po savaitės. Žinoma, jei iki tol ji nebus nuplėšta.
Viešoje erdvėje pasirodžius raginimams nukelti sovietmetį šlovinančius paminklus, iniciatyvos ėmėsi tiek dalies savivaldybių merai, tiek parlamentarai – šiuo metu Seime valdantieji rengia desovietizacijos įstatymo projektą.
Tarp šių politikų nebuvo Jurbarko mero Skirmanto Mockevičiaus, kuris anksčiau aiškino, kad dabar esą ne laikas tokiems veiksmams. Visiškai kitokią poziciją užėmė kaimyninis Tauragės rajonas, čia iškart pradėtas šalinti sovietinis palikimas.
Iniciatyvų nukelti sovietinės okupacijos reliktus imtasi po to, kai vasario 24-ąją Rusija užpuolė Ukrainą. Maskvos kariai šiame kare, kaip paaiškėjo, be jokių skrupulų žudo civilius, prievartauja moteris ir net vaikus. Rusų armija atakuoja civilinius taikinius, šaudo į iš karo zonos besitraukiančius žmones. Kruvinas karas Ukrainoje tęsiasi iki šiol – Rusija toliau puola ir bando užgrobti kuo didesnes teritorijas.
Balandžio pradžioje Seimas po svarstymo pritarė patobulintiems Administracinių nusižengimo kodekso ir Susirinkimų įstatymo pakeitimų projektams, kuriais siūloma uždrausti karinę agresiją propaguojančius ženklus ir simbolius.
Kodekse numatoma uždrausti totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių, kuriuos šie režimai naudojo ar naudoja jų įvykdytai ar vykdomai karinei agresijai, vykdomiems ar įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams propaguoti, platinimą ar demonstravimą.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
