Kaip skelbiama, ranką ištiesęs asmuo ne pirmą kartą gatvėje matomas neblaivus.
„Šalia jo (vyro, Red.) kaip įbestas, kažkokia marška uždengtas sėdi šunelis, akivaizdžiai atliekantis jam paskirtą rolę. Tačiau jo sustingusi, nenatūrali poza, kelia nerimą.
Tą patį prašytoją kitą dieną jau girtą ir besiskeryčiojantį mačiau toje pačioje Vokiečių g. Jis rėkė ant savo taip pat girtos ir garsios partnerės. Mačiau juos iš toli, todėl nesupratau, kas konkrečiai vyksta, tačiau šunelis inkštė kaip išprotėjęs.
Vėliau prisiminiau, kad jau mačiau juos kartą netoli stoties. Neabejoju, kad gyvenantys šalia Vokiečių g. turėtų porelę žinoti“, – rašo vilnietė Džordana.
Pilietiška jauna moteris teigia jau kreipusis į organizaciją „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“.
Pamačiusieji šį šuns lydimą išmaldos prašytoją kviečiami padaryti nuotraukų ir siųsti jas organizacijai.
„Aš, jei atvirai, nė nežinau, ką daryti tokiu atveju. Bet šita nebaudžiama ir plintanti visur kaip virusas agresija jau už**** juodai“, – skelbė moteris.
***
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė, advokato padėjėja Ieva Sebeckytė atkreipė dėmesį, jog gyvūnų, kaip įrankių, naudojimas elgetaujant yra dažnas socialinis reiškinys Europoje bei kitose šalyse.
„Lietuvoje tokių atvejų pastebima mažiau, kadangi dažnai neabejingi asmenys tokius gyvūnus iš elgetaujančių žmonių nuperka. Kalbant apie gyvūno konfiskavimą, reiktų visas individualias situacijas vertinti per žiauraus elgesio su gyvūnu prizmę ir tai, kaip žiaurų elgesį su gyvūnu apibrėžia įstatymas.
Tiek vet. paslaugų nesuteikimas, tiek poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, nepakankamas gyvūnu šėrimas, girdymas, gyvūnų laikymas jų fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis sąlygomis yra laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnu ir tai yra aiškiai įtvirtinta LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme.
Europos šalyse galime matyti, kad elgetaujantys asmenys gyvūnus apsaugo nuo lietaus, jie guli ant kilimėlių, šalia yra dubenėlis vandeniui. Tokiais atvejais negalime vertinti, kad su gyvūnu yra elgiamasi žiauriai.
Visgi, jei gyvūnas valandų valandas paliekamas be vandens, laikomas naktimis per lietų, jam nesuteikiamas jo fiziologijai tinkamos sąlygos, tai jau yra žiaurus elgesys su gyvūnu ir pagrindas pradėti bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.
Reiktų pabrėžti, kad konfiskavimas yra privalomas tik tuomet, kai gyvūnas yra kankinamas arba jam gresia žūtis ar suluošinimas, visais kitais atvejais institucijos vertina kiekvieną atvejį individualiai ir sprendžia ar pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir ar skirti gyvūno konfiskavimą.
Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, iš kur asmuo gyvūną gavo – ar jį pirko, ar gavo dovanų, ar rado priklydusį. Jei rado priklydusį, ar informavo apie tai atsakingas institucijas, nes galbūt gyvūno kas nors ieško.
Taigi, reiktų nustatyti, ar elgetaujantis asmuo apskritai laiko save gyvūno savininku. Šiai dienai turime privalomą gyvūno ženklinimą, tad reiktų vertinti ir tai, ar asmuo gyvūną suženklino. Svarbiausia šiuo atveju yra savininko pareigos ir atsakomybė už gyvūną – ar elgetaujantis asmuo tikrai gali suteikti gyvūnui visapusišką priežiūrą.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, ar elgetaujantis asmuo laikosi gyvūnų laikymo mieste taisyklių – vedžioja jį su pavadėliu, užtikrina, kad gyvūnas nesukels eismo įvykio, nepadarys žalos kitiems asmenims – teigia VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ atstovė, advokato padėjėja Ieva Sebeckytė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
