Portalas lrytas.lt sulaukė skaitytojo Tado laiško, kuriame jis pasakoja apie savo kelionę į darbą pirmadienio rytą. Tik į darbą keliauti jis nutarė pėsčiomis.
Turbūt kiekvienas jau sekmadienio vakarą susidėliojo planą, kaip atrodys darbo diena. Vieni paklausė Vilniaus savivaldybės įspėjimo, kad jeigu įmanoma, geriau dirbti iš namų, kiti nusprendė vis tiek važiuoti automobiliu ar pasinaudoti senomis geromis kojomis.
Ėjimą pėsčiomis pasirinkau ir aš. Gyvenu Vilniuje, Naujamiestyje, bet esu tikras – tokių likimo brolių rasčiau ir kitur. Tikslas – centras.
Neslėpsiu – iškart nusiteikiau, kad gali tekti paklampoti, nes jau mačiau, kas vyksta gatvėse, o „Facebook“ ar „Instagram“ buvo pilnas vaizdo įrašų, kaip vairuojantys paprasčiausiai negali išvažiuoti iš savo kiemų.
Pirma mintis – tikrai prasidės vairuotojų gelbėjimas, tad pėstieji liks šiek tiek užmiršti.
Realybė parodė, kad iš dalies buvau teisus, bet ne visu šimtu procentų.
Tinkamai apsirėdęs išėjau į lauką ir iš pradžių sustojęs įkvėpiau to šalto oro bei pasidžiaugiau gausiu sniegu – juk reikia pripažinti, kad nors ir klampojimas erzina, akimirkai sustojus pats sniegas turi savo magišką aurą.
Tačiau greitai sau priminiau, kad einu į darbą, tad nėra ko svajoti: pirmyn!
Pirmieji žingsniai parodė – ėjimas nebus pats lengviausias, bet iškart privertė ir nusišypsoti – automobilių aikštelėje sniego buvo labai daug, dalis automobilių tiesiog uždengti, prie kelių jų jau plušo žmonės. Neatrodė pikti, šiek tiek šypsojosi, kai susidurdavo žvilgsniai – nieko juk jau nepakeisi.
Neatrodė, kad dalis jų iš viso galėtų išvažiuoti iš kiemo – ypač priparkuoti šonu, nes paprasčiausiai nėra vietos, kur nuspausti greičio pedalą.
Turėjau pasirinkimą – eiti šalia Savanorių prospekto arba rinktis S.Konarskio gatvės takelius. Logiškiausias žingsnis būtų Savanorių pr., bet norėjau pasmalsauti, tad pasirinkau antrąjį kelią ir gan greit pasigailėjau.
Prisipažinsiu, pirmadienį sportuoti neketinau, bet pasportavau. Takeliai buvo visiškai nevalyti, tad dėkoti teko žmonėms, kurie juo ėjo anksčiau už mane. Siauru pramintu takeliu klampojau ne vienas ir nors norėjau paskubėti, tai padaryti buvo gan sunku – turbūt visi prisimename tą ėjimą, kai tris žingsnius į priekį lydi vienas atgal ar į šoną.
Taip bežygiuojant pro šalį pravažiavo ir gatvėms skirtas sniego valytuvas, kuris greitai sustojo susidariusiame nedideliame kamštyje prie mokyklos. Kurį laiką teko pastovėti, kai atbulomis furgonas bandė užvažiuoti prie prekybos centro rampos – tai padaryti pavyko iš kokio 5 karto.
O dar paėjęs į priekį netrukus pamačiau tai, ko ir ieškojau – to mažo traktoriuko, kuris valo takelius. Dardėjo greitai ir vartė pusnis, bet ypatingų dovanų man neturėjo – valė nuo Savanorių prospekto pusės ir sutvarkė tik priėjimą prie perėjos, tad pasidžiaugiau savotiška oaze ir tuomet vėl kibau į sunkesnį ėjimą.
Kiek nustebino, kad jau už Jono Basanavičiaus ir Švitrigailos gatvių takelis irgi nebuvo nuvalytas. Gatvės atrodė normaliai – automobiliai važiavo lyg ir įprastu ritmu. Ką gi, matyt dar nespėjo. Buvo apie 8 val. 30 min.
Taip paėjėjęs ir šypsenomis prasilenkęs su keliais bendražygiais nusprendžiau išbandyti kitą takelį, juolab, kad ties juo pamačiau ir dirbantį traktoriuką. Pasukau į K.Kalinausko gatvę.
Deja, bet buvau spartesnis už traktoriuką ir greitai visi džiaugsmai baigėsi.
Netoli esantis dviračių takas ir aikštė prie Santuokų rūmų buvo tvarkingai nuvalyta, o štai kelias centro link – tiesiog pramintas kitų pėsčiųjų.
Iš vienos pusės, tai anokia čia didelė bėda – šiek tiek nusikeiki ir eini toliau. Dar ne tokių žiemų yra buvę ir išgyvenome, bet reikia pripažinti – jeigu dėl kokių nors priežasčių jums eiti sunkiau, geriau tikrai likti namuose, nes susidursite su problemomis.
Nusileidus K.Kalinausko gatve nugara jau buvo visiškai šlapia – ir ėjau sparčiau, ir sniegas pareikalavo daugiau energijos.
Čia, žinoma, „didieji vargai“ baigėsi. Ne idealiai, bet takeliai buvo nuvalyti, zujo daugiau žmonių.
Pažiūrėjau, kas vyksta feisbuke – kituose Vilniaus mikrorajonuose buvo ir sunkesnių situacijų, kaip ir kituose miestuose.
Turbūt man pasisekė.
Čia tik norėčiau pridurti – eidamas tikrai keikiausi, nes niekas nenori prieš pat darbą susidurti su sunkumais, tačiau jau šiltai prisėdęs nusijuokiau. Ne pirmas kartas, kai taip tenka eiti ir nėra jokios tragedijos.
Gal labiau gaila vairuotojų, kurie tokiomis sąlygomis rizikuoja labiau – prastai nuvalytas kelias gali lemti daug didesnes nelaimes.
Kita vertus – ligoninėse jau daugėja susižalojusių pėsčiųjų, tad reikia būti atsargiems. Reikėtų įvertinti ir savo avalynę, ir nusiteikimą klampoti. Ar nugriūti lengva? Kai kam gali būti netgi labai lengva.
Prašymai likti namuose tikrai yra pamatuoti – tikrai jaučiasi, kad daugiausia dėmesio skiriama keliams ir vairuotojams, tad pėstieji lieka antrame plane.
Matau, kad žada dar daugiau sniego, tad nusiteikite!
***
„Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė dėkojo skaitytojui už pastebėjimus.
„Pastarosiomis dienomis atėjo tikra žiema, orų prognozes stebime nuolat, todėl ruošėmės šioms sąlygoms, darbai vyko visą sekmadienį, sniegą valėme ir naktį naudodami tiek smulkiąją, tiek stambiąją techniką.
Visa tai nepertraukiamai tęsiama ir dieną. Suprantame, kad pėstiesiems rytą vietomis teko bristi per pusnis, tačiau situacija daugelyje vietų buvo išties sudėtinga.
Daug kur sniego storis siekė apie 50 cm, kai kur – net metrą. Be to, darbus apsunkina snygis, kuris tęsėsi naktį, vėl sninga ir dieną, o vakare jo žadama dar gausiau. Nuvalyti šaligatviai yra barstomi, tačiau dėl snygio, neilgai trukus jie ir vėl pasidengia sniego sluoksniu.
Pastebime ir geras gyventojų iniciatyvas, kurias labai raginame – pasirūpinti savo kiemais, susiburti į talką ir nukasti pravažiavimus ar takelius“, – teigė „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
