„Laba diena, esu kaunietė, Vilijampolės rajono, Demokratų gatvės gyventoja. Jau kuris laikas mano gatvėje yra filmuojamas naujasis Lietuvos režisieriaus filmas „Badautojų namelis“. Filmo tematika – išsilaisvinimas iš okupacijos, spaudos, televizijos draudimo, patriotiškumo budinimas.
Idėja graži. Nepradėsiu temos dėl filmo statytojų keliamų nepatogumų, eismo uždarymo, negalėjimo patekti į gyvenamuosius kiemus, neleidimo parkuoti automobilių ir kt., dėl ko gatvės gyventojų nebuvo atsiklausta. Čia galėtų būti atskira tema, bet tiek to – tikslas kilnus, porą savaičių pakentėsime.
Kovo 11-ąją eidama savo gatve matau, kad filmavimo komandos nėra, likusi tik apsauga, sauganti inventorių.
Mat savaitgalis, o dar ir šventinė diena, jokie filmavimai nevyksta. Eidama pro filmavimo scenoms padarytus šiukšlių kalnus, matau Lietuvos vėliavą: suglamžytą, sutryptą, suvoliotą tarp sniego ir šlapdribos.
Suprantu, kad jos reikėjo filmavimo dieną, bet ar nebuvo galima susirinkti? Darbai nevyksta, o vėliava ir guli kelias dienas ten it skuduras.
Filmas apie patriotiškumą, tačiau dalį to identiteto mes murkdome purve? Labai neskanu einant Nepriklausomybės atkūrimo dieną matyti taip niokojamą mūsų ženklą.
Gal filmavimo komanda galėtų susimąstyti ne tik apie filmo kūrybai reikalingus rekvizitus, numestus ir pamirštus, bet ir apie pilietinę atsakomybę“, – praeivio žvilgsniu filmavimo aikštelę apžvelgė skaitytoja.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
