Kadangi Kolorado orai pirmąjį savaitgalį po Velykų nepašykštėjo saulės, Kolorado lituanistinės mokyklos bendruomenė susibūrė pabūti kartu gamtos apsuptyje ir paminėti Atvelykį.
Visa mokyklos bendruomenė, ir dideli, ir maži, kartu puošė Didįjį Margutį: iš organinių priemonių – kankorėžių, eglių šakelių, džiovintų žiedlapių, riešutų kevalų ir kitų gamtos gėrybių – ant dar ne iki galo sužaliavusios pavasario pievos kūrė bendro margučio raštus.
Rezultatas – pavasariškas, gamtai draugiškas ir draugystę simbolizuojantis Velykų simbolis. Po Didžiojo Margučio marginimo vaikai dūko bendruose žaidimuose, kurių metu tapo ir kiškiais, ir burtininkais, ir kiaušiniais bei pamiklino kojų vikrumą.
Popietės vinimi tapo margučių ridenimas, kur vaikai rungėsi, kieno kiaušinis nuriedės toliausiai, o šventę vainikavo paslėptų margučių ieškojimas pievoje. Keturių ridenimo čempionų laukė pavasariškai spalvingos čempionų karūnos.
Tačiau karūnomis buvo apdovanoti ne tik toliausiai margučius nuridenusieji vaikai – visų margučiai taip pat buvo nominuoti konkurse, kur kiaušiniai laimėjo tokius garbingus titulus kaip „darbščiausias“, „paslaptingiausias“, „spalvingiausias“, „linksmiausias“ ir kitus.
Vaikai iš šventės išėjo ne tik su pilnais krepšeliais saldainių, karūnuotais margučiais bei gera nuotaika, bet ir dar labiau sustiprėjusia bendra lietuviška dvasia – juk kuo daugiau laiko praleidžiame visi kartu, tuo stipresnis ne tik mūsų, lietuvių, tarpusavio ryšys, bet ir ryšys su tėvyne Lietuva.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
