Dėl gyvūnų teisių gynimo organizacijų Lietuvoje jau retai bepamatysime prie būdos grandine prikaustytą šunį ar badu numarintą naminį katiną. Gaila, bet kai kuriose kitose šalyse gyvūnai yra daug blogesnėje padėtyje. Viena tokių šalių – Kinija.
Kad ir kaip bebūtų gaila, Kinijoje nėra gyvūnų apsaugos įstatymų. Be kultūrinių skirtumų, kai gyvūnai, kuriuos čia laikome augintiniais, ten yra pardavinėjami mėsai, nėra visiškai jokios atsakomybės už prastą elgesį su jais. Tai reiškia, kad naminis gyvūnas Kinijoje yra suvokiamas kaip asmeninis daiktas, su kuriuo galima elgtis taip, kaip nori šeimininkas. Ir nors yra daugybė žmonių, kurie, kaip ir mes, myli savo augintinius, tokia įstatyminė padėtis yra terpė, kurioje netrukdomai veikia gyvūnų kankintojai.
Tokie kankintojai iš pažiūros niekuo nesiskiria nuo kitų Kinijos gyventojų. Jie – moksleiviai, studentai, veterinarai, restoranų darbuotojai. Tačiau juos jungia nesveikas noras nekaltiems gyvūnams sukelti nepaliaujamas kančias.
Dažniausios jų aukos – katės, kurias kankintojai randa gyvenančias gatvėje, paima iš gyvūnų prieglaudų, arba nusiperka mėsos turguje.
Neseniai „Instagram“ platformoje išpopuliarėjo internetu transliuojami linksmi vaizdo klipai iš benamių kačių maitinimo stotelių „Hello Street Cat“ – vartotojai filmuojamoms katėms išgalvodavo mielus vardus ir komentuodavo jų charakterį.
Bet ilgai netrukus žiūrovai sužinojo apie tai, kad šias maitinimo stoteles stebi ne tik gyvūnų mylėtojai, bet ir kankintojai. Yra nufilmuota, kaip šias stoteles lankančios katės yra pagrobiamos, įkišamos į maišą, o kartais ir grąžinamos ten pat – negyvos.
Be to, kačių kankintojai dažnai veikia ne individualiai, o buriasi į grupes. Jie turi ištisas bendruomenes, veikiančias, be kita ko, „Telegram“ programėleje, kuriose dalijasi savo pasiekimais bei grobiais ir planuoja kuo sudėtingesnius bei skausmingesnius kankinimo būdus.
Tai daryti juos stumia ne vien malonumas ar net seksualinis pasitenkinimas, bet ir pinigai – šie kankintojai priima „užsakymus“ iš kitų bendruomenės narių, kaip turėtų būti nukankinta jų sugauta katė, kartais sumokama už konkrečios veislės katės suradimą, retesniais atvejais kankintojai grobia net ir namines kates, susisiekia su savininku ir reikalauja išpirkos, grasindami augintinį sužaloti baisiausiais būdais. Pelnas juos pasiekia kritpovaliuta, todėl kankintojai dažnai išsaugo anonimiškumą, bet pasiseka ne visiems.
Viena iš pagrindinių organizacijų, kovojančių su kačių kankintojais Kinijoje, yra „Feline Guardians“ (liet. Kačių globotojai). Jos tikslas – informuoti visuomenę apie šią problemą, raginti Kiniją priimti gyvūnų apsaugos įstatymą, taip pat nustatyti kankintojų tapatybes, rinkti įrodymus apie jų nusikaltimus, juos pateikti teisėsaugai ir reikalauti, kad nusikaltėliai būtų nubausti. Deja, dažnai iš teisėsaugos įstaigų sulaukiama atsakymo, kad kankintojas buvo tik raštiškai ar žodžiu įspėtas dėl netinkamo elgesio, o didesnės atsakomybės išvengia. „Feline Guardians“ paskyrą „Instagram“ platformoje jau seka daugiau kaip 100 tūkst. žmonių iš viso pasaulio, o kartu tiek žmonių gali daug.
Taigi, gyvūnų mylėtojai, sužinoję apie kankintojo tapatybę, paskleidžia šią informaciją, kur tik aktualu. Kadangi kankintojų nebaudžia policija, atsakomybės jie sulaukia kitais būdais – į darbdavio, universiteto ar bet kokias kitas susijusias pašto dėžutes pasipila laiškai iš viso pasaulio su kraupiais įrodymais ir raginimu nutraukti bet kokius ryšius su gyvūnų kankintojais. Ir nors nėra įstatymo, pagal kurį kankintojai būtų baudžiami, sužinoję apie jų „pasiekimus“, juos supantys žmonės dažnai nenori su jais turėti nieko bendra, todėl dažnai aktyvistai pasiekia atleidimų iš darbo, pašalinimų iš universiteto, paskyrų užblokavimo ir t.t.
„Feline Guardians“ jau surengė ne vieną demonstraciją įvairiuose pasaulio kampeliuose, tiek miestų centruose, tiek prieš Kinijos ambasadas, stengdamiesi atkreipti dėmesį į gyvūnų kankintojų Kinijoje nebaudžiamumą ir raginti Kiniją priimti gyvūnų apsaugos įstatymą.
Šiuo pavyzdžiu pasekė Amerika, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Japonija ir daug kitų šalių, o neseniai prie jų prisijungė ir Lietuva – gegužės 17 d. Vilniuje, prie Kinijos Liaudies Respublikos ambasados, susibūrė gyvūnų mylėtojai, kurie nebegali kęsti tokios neteisybės.
Jie aiškiai ir garsiai pareiškė, kad Lietuva taip pat reikalauja pokyčių ir griežtos atsakomybės už visas beširdiškai atimtas nekaltų gyvūnų gyvybes.
Ši subjektyvi autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos: už skaitytojo turinį lrytas.lt neatsako.
