„Jūs net neįsivaizduojat, ką padarė mano mamai“: po tokių įrašų – raginimai neapsigauti

Tačiau prekybos tinklo atstovai perspėja, kad tai yra sukčių pinklės ir visus ragina būti atidžiais bei bet kokią informaciją vertinti kritiškai, neužkibti ant sukčių kabliuko. „M​​ax​im​a“ tokių iniciatyvų neorganizuoja.

„Bl...a, žmonės, jūs net neįsivaizduojat, ką padarė mano mamai „M​​ax​im​oj“. Vargšė moteris kapstėsi ten 5 metus, diena iš dienos, be išeiginių, visada pirmoji, visada atsidavusi… Ir kaip jai „atsidėkojo“? Išmetė kaip kokį sup...ą skudurą, vien tik todėl, kad truputį susirgo. Gėda!

Tai va, pasidalinsiu vienu bairiu, kurį žino tik tie, kas dirbo ten arba turi pažįstamų viduj. „M​​ax​im​​a“ turi kažkokį slaptą dealą su kosmetikos brandais: kiekvieną mėnesį gauna krūvą produktų, sudeda į dėžutes ir atiduoda paprastiems žmonėms, kad šiti​e duotų feedback’ą. Ir kas smagiausia — tas dėžutes gali gauti kiekvienas, tik puslapis slepiamas, kad šiaip ne​surastum. Reikia atsakyti į kelis labai paprastus klausimus… ir bam! Dėžė atkel​iauja tiesiai į namus, prigrūsta visokių gėrių.

Kodėl niekas apie tai nekalba? Nes patys darbuotojai nori visas dėžes pasilikti sau, aišku. Aš jau gavau savąją — ir nejuokauju, ten buvo ir makiažo, ir kremų, net brandinių dalykų, kuriuos tik per reklamas matei. Viskas original, užpakuota, nieko feiko. Metu linką komentaruose. Pasidalinkit su tais, kam gali praversti. Nes jei taip pasielgtų su jūsų mama… Tikrai tylėtumėt?“ – rašoma įraše.

E. Petrauskaitės profilyje prie šio įrašo buvo ir keli komentarai, taip pat galimai iš netikrų profilių.

„Padovanojau žmonai – ji buvo labai laiminga, net akys blizgėjo“, – rašė Fernando.

„Jau buvau girdėjus šnekas, kad ten dirbantys pasiima daiktus beveik už dyką, bet net neįsivaizdavau kaip. Ačiū, kad pasidalinai info – mano dėžutė jau atkeliavo!“ – rašė Bertha.

„Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė Snieguolė Valiaugaitė „Bendraukime“ pateiktame komentare akcentavo, kad toks įrašas yra apgaulė.

„Svarbu pabrėžti, kad tokių iniciatyvų lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ neorganizuoja, o atsiųstoje nuorodoje matomas įrašas yra netikras.

Gyventojus skatiname būti dėmesingais ir kritiškai įvertinti socialiniuose tinkluose matomą turinį. Bet kokį konkursą ar informaciją galima pasitikrinti oficialioje įmonės svetainėje www.maxima.lt arba susisiekus su „Maximos“ klientų aptarnavimo skyriumi tel. nr. +370 800 200 50 arba el. paštu klientai@maxima.lt.

 

Žmones, susidūrusius su sukčiavimo atvejais, prisidengiant „Maximos“ vardu, visuomet prašome apie tai informuoti mūsų klientų aptarnavimo skyrių.

Dažniausiai pasitaikančius sukčiavimo atvejus dažniausiai lydi prašymai pateikti asmeninius duomenis, tokius kaip banko kortelės numeriai, slaptažodžiai ir pan. Sukčiai taip pat skatina atlikti veiksmus kuo greičiau, pvz., „patvirtinkite registraciją užpildydami apklausą ir nurodydami savo el. pašto adresą. Nepraleiskite šios ribotos galimybės“.

Įrašuose, žinutėse ir pranešimuose neretai būna gramatinių klaidų – netikra informacija dažnai pateikiama netaisyklinga kalba arba su neįprastais žodžiais, kurie nebūdingi oficialiems įmonių pranešimams.

Norisi dar kartą akcentuoti, jog socialinėje erdvėje matomą informaciją reikėtų įvertinti itin kritiškai, mat pastaruoju metu stebimas aktyvus sukčių apsimetinėjimas žinomais prekių ženklais.

Tikime, kad šie žingsniai gali padėti atpažinti netikrą organizuojamą konkursą, o esant bet kokioms abejonėms visada geriau kreiptis tiesiogiai į „Maximą“ ir įsitikinti ar konkretus konkursas yra realus.

Visą atmintinę, kaip elgtis pastebėjus netikrus konkursus, galima rasti maxima.lt puslapyje „„Maxima“ perspėja apie netikrus įmonės vardu rengiamus konkursus“, – „Bendraukime“ komentavo „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė S. Valiaugaitė.

Kaip LRT.LT teigė Dezinformacijos analizės centro „Debunk.org“ direktorius Viktoras Daukšas, vien šiais metais „Debunk.org“ užfiksavo daugiau nei milijoną apgavysčių „Meta“ platformose („Facebook“, „Instagram“ ir kt.). Analitikams per pastaruosius mėnesius pavyko pašalinti apie 700 tūkst. klaidingų reklamų.

Anot jo, apgavystėms sukčiai vis dažniau pasitelkia dirbtinį intelektą, o tai leidžia sukčiams automatizuoti dalį procesų, aprėpti didesnius dezinformacijos kiekius ir pasiekti daugiau žmonių.