355 kvadratinių kilometrų ploto mieste vis dar gyvena 20 tūkst. žmonių. Visi kiti nauji pastatai palikti irti, apleisti vidury statybų, paversdami Ordos Kinijos vaiduoklių miestu.
Šiame mieste dairėsi keliautojas ir blogeris Darmonas Richteris. „Nors man patinka netikėtumai, miestas buvo kur kas keistesnis nei aš tikėjausi“, - savo bloge rašo jis.
Kai kurie sparčiausiai augantys Kinijos miestai Vakaruose net negirdėti. Tačiau kiekvienai sėkmės istorijai tenka daugybė nepasiteisinusių sprendimų ir bankrotų. Iš visų tų vaiduoklių, kuriuos mėgsta aprašyti Vakarų žiniasklaida, Ordos yra neabejotinai keisčiausias.
Anot vietinio taksisto, daugelis žmonių, atsikrausčiusių čia, paliko savo namus. Nors kai kurie investuotojai vis dar stato beprasmiškus statinius, kiti rėžia kainas – perpus.
D.Richteris į dažais kvepiantį Eerduosi oro uostą atskrido tiesioginiu reisu iš Pekino. Vos išlipus iš lėktuvo tapo akivaizdu, kad kažkas čia puoselėjo grandiozinius planus. Futuristinis keleivių terminalas su fontanais ir kabančiais sodais, stilingomis kavinėmis buvo visiškai tuščias.
„Ėjome kelias valandas pro restoranus, barus, kazino, sekso prekių parduotuves. Visur ryškiai švietė vitrinos, bet žmonių niekur nebuvo. Galiausiai išvydo rožinėje šviesoje skendintį viešnamį. Tuzinas prostitučių vitrinose – tai daugiau nei mes sutikome žmonių keliaudami per miestą“, - įspūdžiais dalijosi D.Richteris.
„Žmonės atkeliaus. Nemanote, kad miestas gražus? Pamatysite, žmonės atkeliaus“, - atkakliai tvirtino keliautoją vežęs taksistas. Iš tiesų šis miestas erdvus, pilnas modernių dangoraižių ir skulptūrų, patogiai suplanuotas ir būtų, turbūt, visai neprastas, jeigu jame kas nors gyventų.
Per kelias dienas Kinijos mieste D.Richteris nerado nė vienų užrakintų durų – galėjo vaikščioti visur, po tuščių butus, prekybos centrus, kartis ant stogų. Ir nematė nė vieno tvarkos sergėtojo.
„Aš esu buvęs miestuose vaiduokliuose ir anksčiau, kaip antai Pripetėje prie Černobilio. Tačiau Ordos, nepanašus į jokį kitą miestą. Nors šis miestas yra ne toks elegantiškas, istorinis, ne toks tragiškas ir apleistas ar fotogeniškas, kaip Pripetė, laisvės pojūtis čia su niekuo nepalyginimas.
Tai lyg didžiulė ateivių žaidimų aikštelė, kuri yra netikėtas atradimas ir ji beveik nežinoma turistams“, - rašo D.Richteris.
Patiko straipsnis? Spauskite "Like" ir pasidalinkite su draugais!
Parengė Saulius Jarmalis
