Apie tą neįtikėtiną projektą pirmą sykį išgirdau prieš porą metų – kito neįtikėtino susitikimo metu. Viename išradėjų renginyje Kopenhagoje kalbėjausi su žmogumi, sukūrusiu magišką kubą – Erno Rubiku. Kultinis Vengrijos mokslininkas lyg tarp kitko užsiminė apie jį sužavėjusį inžinerijos šedevrą: „O jūs girdėjote apie projektą „Edenas“? Jie ten kaip reikiant padirbėjo“.
Pasitaikius pirmai progai, nors jos ir teko palūkėti, nuvažiavau pasižiūrėti to technologijų ir statybų stebuklo. Vengras žavėjosi ne be reikalo: kito tokio daikto Žemėje kol kas nėra. Ir jis palyginti nesunkiai pasiekiamas iš Lietuvos. Tiems, kuriems patinka atogrąžos ir Viduržemio jūros klimatas, ten bus ką pamatyti. Vaikai džiaugsis medžiais, vaisiais, paukščiai ir gyvai sekamos pasakomis po palmėmis. Suaugusiems beliks džiaugtis už mažuosius ir stebėtis kūrybine statytojų mintimi.
Tai ir dariau su dukra visą dieną klaidžiodamas po šviesiais kupolais. Pirmiausia ten įėjęs nusimeti striukę, paskui – marškinius, galų gale lieki su marškinėliais, kaip ir visi kiti lankytojai. Radus tinkamą stebėjimo kampą ir truputį prisimerkus galima save nesunkiai įtikinti, kad esi Kosta Rikos ar Ugandos džiunglėse. Drėgna, šilta, čiulba paukščiai, tolumoje ošia kriokliai. Kokia dar Anglija?
Pasiekti tą vietą galima autobusu iš Niukvėjaus pajūrio kurorto, į kurį iš Londono porą kartų per dieną atskrenda nedidelis „FlyBe“ lėktuvas. Geriausia pradėti anksti ryte, kol nesusirenka minios: po atogrąžų mišką smagiau vaikštinėti ne būriais.
„Eden“ projekto istorija – nepaprasta kaip ir pats parkas. Nuo detalių iki visumos. Kupolų danga pagaminta ne iš stiklo ar plastiko, tie daugiakampiai sukurti iš naujos kompozicinės medžiagos – etilo tetra fluoro etileno (ETFE). Tai - tokia skaidri elastinga masė, kuri, kaip teigia mokslininkai, ateityje bus masiškai naudojama namų stogų dangoms.
ETFE išties yra fantastiška medžiaga – skaidri, atspari elementų poveikiui ir labai lengva. Palyginus su tokio paties ploto stiklo lakštu, jos masė sudaro vos 1 procentą stiklo svorio. EFTE lakštai klojami trimis sluoksniais, tarp jų – izoliaciniai oro tarpai. Šia danga galima vaikščioti, ji įlinksta po kojomis, bet neplyšta. Anglai mėgsta ir skaičius, todėl bet kuriam besidominčiam „Edeno“ (arba Rojaus) statybomis – ištisi informacijos klodai stenduose. Kupolus sudaro 625 šešiakampiai, 16 penkiakampių ir 190 trikampių plokščių.
Pati statybų vieta irgi pasirinkta ne atsitiktinai. Kadaise tai buvo tarsi juoda žaizda žemėje: išrausta, išvagota traktorių vikšrais. Apleista molio kasykla. Norėdami parodyti, kad žmogus sugeba ne tik žaloti, bet kurti, ne vien imti, tačiau ir duoti, anglai ryžosi eksperimentui. Pastatyti tai, ko dar nėra šioje planetoje.
Į molio dykrą buvo supilta 85 tūkstančiai tonų kompostuotos derlingos žemės. Nuo vėjų apsaugotas krateris idealiai tiko augalams, tačiau po liūčių į statybų vietą ėmė plūsti drumzlino vandens upės. Teko pakloti sudėtingas drenažo sistemas, nukreipiančias milijonus litrų lietaus vandens į specialius rezervuarus. Dabar sistema iš atmosferos ir grunto surenka bei išvalo 23 litrus vandens per sekundę (vaizdingai tariant, 20 tūkst. vonių per dieną).
Drėgmė, kuri vandeniui garuojant kaupiasi ant kupolo sienų irgi nukreipiama į šias milžiniškas talpas. Drėgmės lygį kontroliuoja kompiuteris, kontroliuojantis lašelių kiekį ore ir krioklių srovę.
Vieta 12 hektarų kupolams buvo išrinkta prie šiaurinio šlaito, kad augalai gautų kuo daugiau saulės spindulių. Tai iš esmės yra labai sudėtingas ir neapsakomo dydžio šiltnamis. Šiuo metu veikia trys kupolai – drėgnųjų atogrąžų miškai, Viduržemio jūros augmenija ir Pietų Afrikos-Kalifornijos ekosistema.
Tropikai užima didžiausią plotą – kupolas yra 56 metrų aukščio, 240 m ilgio ir 110 m pločio. Kai jau darosi per karšta klaidžiojant takais tarp bananų, mangų, kakavos ir kaučiuko medžių, galima traukti į organinio maisto restoranus, kavines, o po to – tolyn, į vėsesnius kraštus.
Italiją, Graikiją, Pietų Ameriką ar Kaliforniją. Aplink kupolus žydintys sodai po atviru dangumi, kurie kasdien pribloškia, artima žadą ir įkvepia kurti tūkstančius sodininkų mėgėjų. Rojus tai, ar tiesiog šiltnamis - požiūrio reikalas, bet aišku viena - išmaniosios sodininkystės srityje anglų dar ilgai niekas nepralenks.