- Kodėl projektą pavadinote „Juodas prie balto“?
- Projekto pavadinimas labai daug pasako apie idėją, tai lyg savotiški du raktiniai žodžiai apibūdinantys projektą. Namas yra dažytas tamsia spalva, tamsiomis termo-medžio lentomis, stogas dengtas skalūno čerpėmis, o ežero pavadinimas yra Baltas (esantis šalia Zarasaičio ežero)
- Kokia yra šio projekto architektūrinė idėja?
- Pačią architektūrinę idėją iš dalies padiktavo tiek užsakovo norai, nes namas ganėtinai didelis, tiek pati aplinka, o įkvėpimo sėmėmės iš Norvegijos gamtos ir architektūros. Šalyje labai populiaru namus dažyti pilka arba juoda spalvomis, o dengti juos velėniniais stogais, stengiantis namą kuo labiau sulieti su supančia aplinka.
Užsakovo sklypas yra prie pat miško, tad jis ir padiktavo namą kuo labiau patraukti į šiaurinę pusę, paliekant daugiau vietos kiemui Pietuose. Ši pusė yra labiau matoma, todėl ji yra labiau „plastiška“.
Taigi, iš miško pusės žiūrint pačio namo nesimato, o įžengus į vidų pro stiklinį fasadą atsiveria dailūs vaizdai į ežerą. Be to, mūsų suprojektuota „pakabinta“ terasa atrodo tarsi sklandytų ore tarp pušų. Kuriant šį projektą, nenumatoma nukirsti nei vieno medžio, pati pastato architektūra prisitaikytų prie gamtos.
- Kokios inovatyvios šildymo sistemos yra įdiegtos šiame projekte?
- Dėl būsto gamtinės aplinkos, nusprendėme maksimaliai ir efektyviai išnaudoti ežero ir gruntinio vandens energiją. Šildymui ir karšto vandens ruošimui siūlome įrengti „vanduo-vanduo“ šilumos siurbliais paremtą grindinio šildymo sistemą. Kai ežero vanduo yra šiltesnis už gruntinį vandenį, šildymui siūlome naudoti ežero vandens energiją, o ežero vandeniui atvėsus, naudoti vandens energiją iš gręžinio.
- Kokias naujoves numatėte ventiliacijos sistemai?
- Ventiliacijai pasiūlėme paprastą rekuperacinę sistemą, o visi kitus principus vėlgi padiktavo žemės sklypas. Pavyzdžiui, šiaurinė sklypo pusė yra nuožulni, tad toje namo pusėje nėra langų ir ta nuožulni forma apsaugo nuo vejų. Grindis pirmame aukšte pasiūlėme lieti iš aukštos termo masės betono, taigi vasarą tos grindys veiktų kaip natūralus oro kondicionierius, o žiemą, kai saulė būna žemai, grindys įšyla ir šildo patalpą kaip papildomas radiatorius.
Be to, namas apsuptas aukštomis pušimis ir maumedžiais, todėl vasarą jame neperkaistama. Taip pat čia yra numatytos slankiojančios langinės, tiek dėl privatumo, tiek apsaugai nuo perkaitimo. Žiemą šios langinės išsaugo namo šilumą naktimis jas užsklendus.
- Ar tai pirmasis jūsų A energinės klasės projektas?
- Ne, ne pirmas. Bet projektuodami statinius stengiamės mastyti daugiau ne vien apie raidelę A, bet daugiau taikyti tam tikrus harmoningos ir racionalios architektūros principus. Pavyzdžiui, jei ant Asvejos ežero kranto pastatysi A klasės 4 aukštų daugiabutį baltomis plytomis, žmonėms užklius tikrai ne namo energetinė klasė, bet ar namas dera erdvėje, ar jis nedarkys aplinkos savo masteliu, spalva ir pan.
Sovietmečiu panašių dalykų dažnai nutikdavo saugomose teritorijose. Taigi, A klasė mūsų supratimu susideda ne vien iš suvartotos energijos kiekio, bet ir harmoningos architektūros aplinkoje.
Daugiau naujienų apie architektūrą - mūsų „Facebook“ paskyroje!