Pirmąkart Kauno architektūros gidas buvo pristatytas vasario mėnesį vykusioje Vilniaus knygų mugėje. Tuomet viena leidinio sudarytojų Jolita Kančienė pasakojo, jog Kauno tarpukario periodas unikalus tuo, kad jis buvo masinis.
Vyko masinės statybos, per dvidešimt metų Kaunas pakeitė savo architektūrinį įvaizdį, gyvenimo stilių ir būdą. Iš Rusijos carinės provincijos, gubernijos centro ir karinės tvirtovės jis tapo europiniu miestu. Net juokais ironizuojama, kad jis tapo „mažuoju Paryžiumi“. Ir tai įvyko labai sunkiomis ir neišsivysčiusios ekonomikos sąlygomis, kuomet trūko ir statybinių medžiagų, ir statybos technologijų.
J.Kančienė teigė, jog šis pirmąkart išleistas Kauno architektūros gidas labiausiai yra reikalingas patiems kauniečiams, kad jie, susipažinę su unikalia miesto architektūrą, pajustų savivertę, pilietinį sąmoningumą, kitaip pamatytų gyvenamą aplinką, suprastų, kad ji yra vertybė. „Kaunas pastatytas patriotinio pakilimo ir entuziazmo dėka“, – sakė istorikė.
Architektūros kritikas Almantas Bružas pristatyme teigė, leidinio „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“ yra vertingas, nes jame organiškai pereinama nuo tarpukario iki šiuolaikinės architektūros: „džiaugiuosi, kad skirtingiems autoriams pavyko sukurti vientisą gidą. Jis galėtų būti suvokiamas ir kaip tam tikras šiuolaikinės architektūros reabilitacijos leidinys, nes greta tarpukario šedevrų yra ir šiuolaikiniai architektūros objektai, kurie formuoja šiuolaikinio miesto veidą ir yra svarbūs.“
Pasak leidyklos „Lapas“ atstovų, vos pasirodžiusį Kauno architektūros gidą jau galima vadinti metų architektūros bestseleriu – jo tiražas sparčiai senka, tad po pristatymo Kaune bus ieškoma galimybių tiražą pakartoti, kad leidinį galėtų įsigyti visi besidomintys Kauno architektūra.