Nors 70 metų R.Messneris atrodo palyginti jaunatviškas, bet pastaruoju metu jis daugiau užsiima ne alpinizmu, o vadyba. R.Messneris buvo pirmasis, kuris vienas ir be papildomo deguonies aparato įkopė į Everestą. Jis taip pat buvo pirmasis, kuris įveikė visas 14 viršūnių, kurios viršija 8 tūkst. metrų aukštį. Pastarąjį dešimtmetį buvęs alpinistas steigia kalnams skirtus muziejus, kurie, simboliška, dygsta Dolomitinių Alpių viršūnėse.
„Aš esu istorijų pasakotojas. Visa tai aš darau ateities kartoms. Jos turi žinoti, koks yra tradicinis alpinizmas“, – kalbėjo R.Messneris.
Šeštasis ir paskutinysis R.Messnerio kalnų muziejus, atidarytas liepos pabaigoje, stūkso 2275 metrų aukštyje. Jį galima supainioti su erdvėlaiviu, atsitrenkusiu į kalno viršūnę. Didžioji dalis pastato slypi po žeme. Virš jos kyšo tik milžiniški liukai, per kuriuos matyti nuostabūs slėniai.
Pastatas kainavo 3 mln. eurų. Specialios betoninės konstrukcijos buvo užgabentos ant kalno viršūnės ir įkastos. Muziejaus plotas – 1000 kvadratinių metrų. Trijų aukštų erdvė primena kalnų upes, tekančias žemyn. Muziejuje eksponuojama daugybė įvairių kalnų meno pavyzdžių ir artefaktų, kuriuos R.Messneris rinko daugiau nei pusę amžiaus.
Visi R.Messnerio kalnų muziejai pasižymi eklektizmu ir neįprasta lokacija. Tačiau tai jiems suteikia nepakartojamo žavesio. Tarkime, R.Messnerio Ripos kalnų muziejus įkurtas Brunike esančioje viduramžių pilyje. Jame, be daugelio kitų dalykų, rodomos Azijos jurtos, Afrikos kaukės, mediniai vartai iš Pakistano šventovės ir tibetietiška skrynia, kurią puošia Milarepos atvaizdas. Sakoma, kad prieš 1000 metų gyvenęs jogas Milarepa užkopė į šventą Kailašo kalną saulės spinduliais. „Jis tikras mano herojus“, – prisipažino R.Messneris.
Bolzane esančioje Sigmundskrono tvirtovėje įkurtame Firmiano muziejuje galima rasti ne tik salę, skirtą budizmui ir kitoms kalnuose praktikuojamoms religijoms, bet ir šiuolaikinių dailininkų paveikslų, kuriuose pavaizduotos viršukalnių scenos.
Kiekvienas R.Messnerio muziejus skirtas konkrečiai temai. Ripoje pristatomos pasaulio kalnų kultūros, Firmiane tyrinėjami žmonių pasiekimai kalnuose, Kronplace, paskutiniajame muziejuje, R.Messneris pristato alpinizmo evoliuciją nuo Viktorijos laikų alpinistų, kurie alpinizmą pavertė turizmu.
„90 proc. turistų, kopiančių į aukščiausias viršukalnes, renkasi 10 kalnų, o milijonas kitų viršukalnių nieko nevilioja. Niekas į jas nekopia. Alpinizmas tradicine prasme suvokiamas kaip kopimas į viršukalnes, į kurias niekas nėra įkopęs“, – sakė R.Messneris.
Naujajame muziejuje šlovinama ši tradicija. Čia rodoma įranga, kurią garsūs alpinistai naudojo pastaruosius 250 metų. Muziejuje galima pamatyti ir surūdijusį laikiklį, kuris R.Messneriui išgelbėjo gyvybę 1968 metais.
R.Messnerio muziejai, kuriuose per metus apsilanko apie 100 tūkst. žmonių, nėra didaktiniai, pamokomieji. „Aš negaliu priversti žmonių pamilti kalnus. Jie tai turi padaryti patys“, – sakė R.Messneris.
Muziejuose R.Messneris, jo paties žodžiais tariant, stengiasi pasakoti istorijas derindamas reliktus, meno kūrinius, literatūros, filosofijos fragmentus.
* * *
Yra ir aukščiau įsikūrusių muziejų
R.Messnerio paskutinis projektas gali būti pavadintas Europoje keisčiausiai suprojektuotu muziejumi viršukalnėje. Tačiau Z.Hadid sukurtas pastatas nėra aukščiausiai kalnuose įsikūręs muziejus. Ši garbė tenka „Marmolada Grande Guerra“ muziejui, skirtam vienam siaubingiausių I pasaulinio karo mūšių. Šis muziejus, kuris praėjusį birželį buvo atidarytas po renovacijos, stūkso ant Dolomitinių Alpių aukščiausios viršukalnės, vadinamos Marmolada. Renovacija kainavo 1,4 mln. eurų. Aplankyti šį muziejų galima nemokamai.
Parengė Ramūnas Gerbutavičius
