Kaip rašo „Lietuvos žinios“, švyturio vietoje ant legendinio Raganos (Bloksbergo) kalno norima atstatyti prieškariu buvusį vieną populiariausių turistinių objektų Juodkrantėje: regyklą su mediniu paviljonu ant kopos viršūnės.
„Esame pasiryžę pradėti pokalbius su uostininkais dėl to švyturio demontavimo. Jis nėra įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą ir darko aplinką. Kyla pagrįstas klausimas: ar šiais modernios navigacijos laikais švyturys atlieka savo funkciją?“, – svarstė KNNP direktorė Aušra Feser.
LSLA direktorius Robertas Tarasevičius nesiėmė prognozuoti, kokią įtaką laivybai Baltijos jūros priekrantėje turėtų Juodkrantės švyturio demontavimas. Šis švyturys esą aktualiausias priekrantės žvejams ir plaukiojantiesiems jūroje pramoginiais laivais.
„Sunku pasakyti, ar jo netekus būtų patirta didelių nepatogumų. Bet juk ne visi turi GPS aparatus, be to, jie gali sugesti. Patyrę jūrininkai orientuojasi pagal švyturius, kurių mūsų pakrantėje tėra keturi. Todėl derantis reikės pasitelkti rimtus argumentus ir faktus, diskutuoti“, – tikino R. Tarasevičius.
Žinomo farologo Aido Jurkšto spėjimu, 1953 metais pastatytas švyturys buvo skirtas karo atveju, tam kad suklaidintų laivus ir jie atplauktų ne į Klaipėdą, o į Juodkrantę. „Tai senas sovietinis monstras, kuris navigacijai nėra labai reikalingas, anksčiau šioje vietoje stovėjo pavėsine, manau ir dabar ją ten reikėtų įrengti“, – portalui lrytas.lt teigė A.Jurkštas.
Pasak jo, nenuostabu, jog ruošiamasi šį statinį griauti, visame pasaulyje nyksta pertekliniai, strategiškai nesvarbūs švyturiai, išlieka tik tie, kuriai funkciškai, istorine ir architektūrine prasme yra vertingi.
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje dabar gerai žinomas Raganų kalnas, papuoštas skulptūromis, vadinosi Jono kalnu. Raganos kalnas buvo tik ten, kur dabar stovi švyturys. Vietiniai jį vadino Bloksbergo kalnu.
