Kaip rašo „Lietuvos žinios“, švyturio vietoje ant
legendinio Raganos (Bloksbergo) kalno norima atstatyti prieškariu
buvusį vieną populiariausių turistinių objektų Juodkrantėje:
regyklą su mediniu paviljonu ant kopos viršūnės.
„Esame pasiryžę pradėti pokalbius su uostininkais dėl to
švyturio demontavimo. Jis nėra įtrauktas į kultūros paveldo
vertybių sąrašą ir darko aplinką. Kyla pagrįstas klausimas: ar
šiais modernios navigacijos laikais švyturys atlieka savo
funkciją?“, – svarstė KNNP direktorė Aušra Feser.
LSLA direktorius Robertas Tarasevičius nesiėmė prognozuoti,
kokią įtaką laivybai Baltijos jūros priekrantėje turėtų
Juodkrantės švyturio demontavimas. Šis švyturys esą aktualiausias
priekrantės žvejams ir plaukiojantiesiems jūroje pramoginiais
laivais.
V. Balkūno nuotr.
„Sunku pasakyti, ar jo netekus būtų patirta didelių
nepatogumų. Bet juk ne visi turi GPS aparatus, be to, jie gali
sugesti. Patyrę jūrininkai orientuojasi pagal švyturius, kurių
mūsų pakrantėje tėra keturi. Todėl derantis reikės pasitelkti
rimtus argumentus ir faktus, diskutuoti“, – tikino R. Tarasevičius.
Žinomo farologo Aido Jurkšto spėjimu, 1953 metais pastatytas švyturys buvo skirtas karo atveju, tam kad suklaidintų laivus ir jie atplauktų ne į Klaipėdą, o į Juodkrantę. „Tai senas sovietinis monstras, kuris navigacijai nėra labai reikalingas, anksčiau šioje vietoje stovėjo pavėsine, manau ir dabar ją ten reikėtų įrengti“, – portalui lrytas.lt teigė A.Jurkštas.
Pasak jo, nenuostabu, jog ruošiamasi šį statinį griauti, visame pasaulyje nyksta pertekliniai, strategiškai nesvarbūs švyturiai, išlieka tik tie, kuriai funkciškai, istorine ir architektūrine prasme yra vertingi.
XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pirmojoje pusėje dabar gerai
žinomas Raganų kalnas, papuoštas skulptūromis, vadinosi Jono
kalnu. Raganos kalnas buvo tik ten, kur dabar stovi švyturys.
Vietiniai jį vadino Bloksbergo kalnu.