Kaip žinoma, Kauno valdžia nuosekliai dirba, kad UNESCO pasaulio paveldo sąraše atsidurtų ir Lietuvos laikinosios sostinės tarpukario modernizmo architektūra.
Neliko nuošalyje ir Žaliakalnio rajone sklypą daugiabučio namo statybai nusipirkę verslininkai. Jie nutarė, kad senesni statiniai darko puikų miesto vaizdą ir užgožia tarpukario architektūrą, todėl ėmėsi griauti VII forto teritorijoje išlikusią ledainę, įrengtą dar XIX amžiaus pabaigoje.
Juolab kad tokio pastato pagal paskirtį XXI amžiuje tikrai nepanaudosi – mat šiais laikais paprasčiau nusipirkti šaldytuvą, nei kiekvieną pavasarį tampyti į ledainę Nemuną kaustančio ledo luitus.
Bet šią savaitę išvydę griaunamą bevertę ledainę nesusipratėliai kauniečiai iškvietė kultūros paveldo specialistus, o šie ėmė šauktis policijos. Laimė, kad pareigūnai šiek tiek pavėlavo, todėl didžioji dalis ledainės, kuri net sveika nepatektų į UNESCO paveldo sąrašus, suspėjo pavirsti raudonų plytų krūva.
Po šių įvykių kauniečiai ėmė svarstyti: kažin ar atsakingų institucijų darbuotojai greičiau sureaguotų, jei statybininkai imtų griauti Kauno pilį ir Rotušę?
Kita vertus, gal šių reliktų atsikratęs Kaunas dar greičiau pelnytų UNESCO pripažinimą?
Kad ir kaip būtų, verslininkai, sumanę išvalyti sklypą daugiabučio statybai patrauklioje vietoje, šį kartą tiesiog ne viską gerai apskaičiavo. Dažniausiai tokiems projektams kliuviniais tapusios senos kiuženos deginamos (ypač Vilniuje), o mūrinė ledainė juk nedega. Todėl ir kilo visas tas triukšmas.
