Įspūdingą Latvijos muziejaus priestatą lietuviai įrengė po žeme

Lietuvių architektų biuras „Processoffice“ tarptautinį architektūros konkursą rekonstruoti Latvijos meno muziejų laimėjo 2010-aisiais, 2011–2012 m. projektas rengtas ir derintas, prireikė dar 2 metų, kad architektų komandos vizija taptų realybe. Šiuo metu muziejaus pastatas jau baigtas ir oficialiai atidarytas bus gegužės 4 d., švenčiant Latvijos nepriklausomybės dieną.

„Džiaugiamės, kad aplinkybės klostėsi palankiai, ir mums pavyko įgyvendinti savo sumanymus. Nekantraujame pamatyti muziejų su lankytojais ir net 40 tūkst. jame planuojamų eksponuoti meno kūrinių“, – kalbėjo „Processoffice“ architektas Vytautas Biekša.

Anot jo, didžiausias projekto iššūkis buvo užtikrinti sklandų proceso dalyvių darbą. Įgyvendinant muziejaus rekonstrukcijos projektą pasitelkta itin daug statybos, restauravimo, inžinerinių tinklų ir technologijų specialistų. Latvijos žiniasklaidoje skelbiama, kad muziejaus rekonstrukcijos projektas kainavo daugiau kaip 30 mln. eurų.

Nors rekonstruotas muziejus dar neveikia, Latvijos publika jau turėjo progą susipažinti su statinio architektūra. Praėjusių metų gruodį surengtos atvirų durų dienos. Per jas leista apžiūrėti naują pastatą, kuriame dar nebuvo įkurta ekspozicija.

Muziejaus administracijos atstovų teigimu, pastato atvirų durų dienos sulaukė apgulties: jose apsilankė daugiau kaip 125 tūkst. žmonių, norėdami pirmieji pamatyti statinį, lankytojai buvo priversti kantriai laukti nusidriekusiose eilėse.

Dar viena gera žinia projekto architektų komandą pasiekė kovo 11 d., tądien projektas, nurungęs daugiau kaip 90 dalyvių laimėjo, Latvijos metų statinio didįjį prizą.

Pastatas, kurio rekonstrukcijos projektą sukūrė „Processoffice ir „Andrius Skiezgelas Architecture“ architektai, pastatytas 1905 m. Tai pirmasis meno muziejaus pastatas Baltijos šalyse, statytas tikslingai muziejaus reikmėms. Architekto Vilhelmo Neimanio sukurtas statinys yra vienas svarbiausių Latvijos architektūros paminklų.

Kaip skelbė pastatui rekonstruoti surengto architektūros konkurso komisija, lietuviai architektai pademonstravo unikalų ir jautrų požiūrį: projekte senasis pastatas traktuojamas kaip vertybė, jame kiekvienam kvadratiniam metrui skiriamas didžiulis dėmesys.

„Nenorėjome užstatyti šio ikoniško pastato, tad naujas patalpas nusprendėme perkelti po žeme, čia įsikūrę archyvai, restauracijos dirbtuvės, dar trys ekspozicijų salės, kurios bus viešos.

Šiame muziejuje yra dar vienas unikalus elementas – metaliniai tinklai, kurie bus užpildyti tūkstančiais saugomų menų kūrinių, kuriuos kituose muziejuose gali išvysti tik kuratoriai, tačiau čia, užsukus į naująsias erdves bus galima išvysti ir saugomą Latvijos meno lobį“, – kalbėjo V.Biekša.

Į naująją pastato dalį veda žalvariniai laiptai, čia gausu modernistinių detalių, tačiau jos pritaikytos ir senajame pastate.

Rygos miesto architektas Janis Dripė lietuvių pasiūlytą „amfiteatrą“ permatomu stogu, per kurį matomi užkulisiniai muziejaus procesai, pavadino „auksiniais naujojo muziejaus pastato paveikslo rėmais“.

Studijai „Processoffice“, šis daugiau nei 8000 kv. metrų ploto rekonstruotas pastatas ir papildoma 4000 kv. m požeminė erdvė yra pirmasis tokio mastelio projektas. Kompanija neseniai užbaigė kitą viešąją erdvė -  Valstybės pažinimo centrą Prezidentūroje.