Taip jis kalbėjo apie praėjusią savaitę pasibaigusio multifunkcinio komplekso „k18B“, iškilsiančio sostinės Konstitucijos prospekte ties Baltuoju tiltu, tarptautinio architektūrinio konkurso nugalėtojo D.Libeskindo darbą.
Antrąją vietą konkurse laimėjo lietuvių „Architektūros kūrybinės grupės“ (vadovas Remigijus Bimba) projektas. Trečioji vieta atiteko „Studio Fuksas“ pasiūlymui. Laimėtoją ir prizininkus išrinko dvylikos narių komisija, kurią sudarė konkurso organizatorių – Lietuvos architektų sąjungos (LAS), Vilniaus miesto savivaldybės, investicijų bendrovės „Lords LB Asset Management“ bei Kultūros paveldo departamento atstovai.
Bet architektų bendruomenė nerimsta nuo pat rezultatų paskelbimo.
Kaunietis architektas Audrys Karalius – kaip visada tiesus, portale pilotas.lt rašo: „Man regis, dabar, po konkurso rezultatų paskelbimo, ne vienas sutiktų pulti R.Bimbai po kojomis, kad tiktai apsaugotų Vilnių nuo „libeskindiškos“ formų nimfomanijos. Ir, beje, visai gali būti, kad tokia proga pasitaikys.
Plika akimi matyti, kad laureatų rikiuotė yra labai patogi postkonkursiniam gyvenimui. D.Libeskindui, greičiausiai, bus patikėtas „starchitekto“ vaidmuo, o vietiniam kolegai, ko gero, teks tęsti darbą, kurį rudenį nutraukė vilnofiliška archtaryba.“
„Visiems architektams Lietuvoje susuko vidurius, – tinklaraštyje archata.lt dar stipriau skėlė architektas Andrius Ropolas. – Įvyko tai, ko niekas nesitikėjo. Pastato Konstitucijos 28b konkursą laimėjo Danielio Libeskindo studijos projektas. Visi klausė savęs: kaip galėjo nutikti taip, kad laimėjo apskritai net nevertintinas darbas?“
Žinomas architektas Artūras Imbrasas savo feisbuko sienoje drąsiai jam antrina: „Pirmas įspūdis – šokas... Visa tai atrodo kaip pasąmonės nevaldomų fantazijų proveržis, destrukcija, pasireiškianti nepagarba kontekstui, miestui, praeiviui. Po to ramiai peržiūrėjau kitus projektus, ramiai pamąsčiau.
O iš tikrųjų – apie kokį kontekstą mes kalbame? Apie tą urbanistinį dešiniojo kranto košmarą, kuris net Gediminui nesusisapnuotų? O gal tas chaoso „suvaldymas“ chaosu vis tiktai turi prasmę? Juk numetus šiukšlę, prie jos bus numesta dar viena ir dar viena. Išdaužus langą, jei neįstatys naujo, bus išdaužtas dar vienas ir dar vienas. Tai gal čia paskutinis išdaužtas Vilniaus langas?“
Architektas Tomas Lapė apskritai pareiškė atsiimąs savo per mero rinkimus atiduotą balsą už Remigijų Šimašių: “Už chronišką netaktą, disonansą ir bukumą, pridengtą formaliu feisbukiniu pozityvu vertinant miesto kūną ir, neišvengiamai, taip žalojant jo turinį.“
Tačiau miesto meras Remigijus Šimašius nė nemano liūdėti, priešingai – jis džiaugiasi, kad miestas per artimiausius keletą metų pasipuoš net keliais D.Libeskindo darbais: “Tarp jų – ir jau skelbti Modernaus meno centro bei, jei atsiras privatus investuotojas, Sporto ir sveikatingumo centro „Vilnius Beacon“ (Vilniaus švyturys) projektai.“
Pateikiame architektūros tinklaraščio archata.lt nuomonę apie D.Libeskindo darbą:
„Danielio Libeskindo pasiūlyta Konstitucijos prospekto 28b pastato išraiška tęsia dešiniojo kranto „dubajizaciją“. Jeigu kažkam šis žodis gali sukelti teigiamų asociacijų, pakeiskime jį į „astanizaciją“. Dešiniajame Neries krante jau dabar yra nemažai chaoso, kurį aiškiai suvokė Gintautas Natkevičius ir Rolandas Palekas, pasiūlę visiškai neutralius foninius dangoraižius. R.Paleko kolektyvas žengė dar toliau ir išvis užstojo įmantrų Europos dangoraižį. Tokie poelgiai atspindi vakarietiškas tendencijas ir mąstymą – Londone numatyti nauji dangoraižiai taip pat yra visiškai ramių, paprastų formų, bando kuo mažiau konkuruoti su išraiškingais istoriniais pastatais. D.Libeskindas, aiškiai pasigesdamas Žaliojo tilto skulptūrų (beje, kaip ir „Studio Fuksas“), pasiūlė Vilniui grąžinti šiek tiek slaviškos išraiškos. Pastato tūris konkuruoja su netoliese esančia Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo bažnyčia, tai akivaizdu palyginus su Rolando Paleko studijos darbu.
Iki pat žemės besitęsiantis šlykštaus violetinio tono stiklinis fasadas garantuoja, kad pastatas nuo pat pirmųjų centimetrų spinduliuos korporacinę biurų pastato energiją. Galite būti garantuoti, kad neatskirsite, pirmajame aukšte yra biurų patalpos ar restoranas. Taip pat abejonių kelia stipri, vientisa aukštybinė pastato dalis. Pirmuose šešiuose aukštuose bus įkurtas viešbutis, kurio reikalavimai langams gali skirtis nuo biurų dalies, todėl labai tikėtina, kad realybėje atsiras akivaizdus skirtumas tarp funkcijų ir stipraus vertikalumo nebeliks.
Fasado išraiškos iš vakarinės Konstitucijos prospekto pusės net Palmira nesugebėtų paaiškinti. Ta fasado prielipa kompoziciškai ir funkciškai yra nepaaiškinama.“
