Aikštės veidą nulėmė statybininkai
Savivaldybės organizuotą rangos konkursą laimėjo mažiausią darbų kainą – 2,1 mln. eurų - pasiūliusios bendrovės „Infes“, „Ekstra statyba“ ir „Pamario restauratorius“. Bendrovės jokio papildomo konkurso neorganizavo, o tiesiog išsirinko jiems patikusius architektus – Gintaro Čaikausko komandą, kuri prieš penkerius metus vykusiame savivaldybės konkurse užėmė antrąją vietą.
„Pasirodė, jog iki šiol architektų rengti aukščiausio lygio konkursai buvo beprasmiai, viską lėmė statybininkų balsas“, – negailėdamas kartėlio pareiškė Londone dirbantis vilnietis architektas Andrius Ropolas.
Daugiau nei 2 mln. eurų – ne galutinė suma, kurios prireiks aikštės rekonstrukcijai. Pasak vienos iš rangovių „Infes“ atstovų Dovydo Latvinsko, šie pinigai bus skirti tik pirmojo etapo darbams – dangų atstatymui ir įrengimui. Antrajam etapui – šviestuvams, suoliukams bei kitiems mažosioms architektūros elementams reikalinga suma dar nėra numatyta.
„Darbų etapai yra sąlyginiai, kol kas sutartis sudaryta dėl 2 mln. eurų vertės darbų. Planuojama skelbti konkursą ir antrajam etapui, t.y. darbai būtų vykdomi lygiagrečiai visam gerbūviui. Bendrai viskas sudėjus kartu, jei sklandžiai vyks darbai ir finansavimas, tikimės, kad kitų metų rugsėjį pakviesime į aikštės atidarymą“, – kalbėjo miesto meras Remigijus Šimašius.
Savivaldybė tikisi pritraukti ir privačių investuotojų lėšų, tokiems objektams, kaip fontanas.
Planuoja statytį Vytį
Anot vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, beveik nutarta, jog aikštėje bus pastatytas lietuvybės simbolis – Vytis, tačiau lėšų memorialui taip pat dar nėra skirta. Savivaldybė taip pat planuoja organizuoti atskirą idėjinį konkursą, tačiau jo pradžia bei reikalavimai kol kas neskelbiami.
„Vieta paminklui yra numatyta, taip pat jo tūris bei kaip jis turėtų įsikomponuoti į aikštę. Bet kokiu atveju, mūsų tikslas yra, jog aikštė būtų atidaryta, jei be paminklo, tai bent su aiškiu grafiku, kada jis turėtų atsirasti. Manau, kad 2018 – ieji metai būtų tinkamas metas paminklo atsiradimui“, – pridūrė R.Šimašius.
Šių metų pavasarį sostinės tarybos narys, buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas Lukiškių aikštėje siūlė pastatyti paminklą Lietuvos moderniosios valstybės „tėvui“, Jonui Basanavičiui. Tačiau balsų dauguma Vilniaus taryba pasiūlymą atmetė.
Pradedami archeologiniai kasinėjimai
Archeologai įspėja, kad atlikus pirminius kasinėjimus, statybvietė bus prižiūrima ir vykdant visus kitus darbus. Archeologas Olegas Fedejevas žurnalistams tvirtino, kad Lukiškių aikštės teritoriją istoriškai galima suskirstyti į tris įdomesnius laikotarpius: pirmasis – Turgaus aikštė, kuri egzistavo nuo XIX amžiaus vidurio, antrasis laikotarpis, prasidedantis nuo XVII amžiaus pradžios, yra susijęs su bažnyčios buvusiais palaidojimais.
Trečiasis, seniausiasis, mena dar Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto laikus, kai netoli Lukiškių aikštės buvo apgyvendinti totoriai.
„XVIII amžiaus planuose mes matome Lukiškių dalyje prie Neries totorių gyvenamą teritoriją. Čia iš visų planų žinome, kad buvo dykra ir mes darome prielaidą, kad čia totoriai galėjo arklius ganyti ir kažką pamesti, kažką nušauti. Ikiistoriniu laikotarpiu, per visus tuos trejų metų tyrinėjimus čia mes nieko neradome, t. y. anksčiau XV amžiaus čia nieko nebuvo arba mes nieko neradome“, – sakė archeologas.
Paskutiniai konkurso rezultatai – anuliuoti
2011 metais buvo surengtas paskutinysis architektūrinis konkursas dėl Lukiškių aikštės tvarkymo, jame pirmąją vietą užėmė Rolando Paleko projektas „Ramybė“. Tuo metu siūlyto projekto kaina siekė 37,97 mln. litų (11 mln. eurų), ši suma turėjo apimti abu etapus – aikštės tvarkymo bei požeminės aikštelės įrengimo darbus.
Pritrūkus lėšų, šiam projektui įgyvendinti R.Paleko buvo paprašyta sumažinti jam reikalingas sąnaudas. Architektas ėmėsi žvalgytis, kur galėtų sutaupyti, tačiau derybos su juo net neprasidėjo. Viešųjų pirkimų tarnyba naujus R.Paleko architektų grupės pasiūlymus įvertino ne kaip korekcijas, o kaip naują projektą, kuris toliau derantis būtų pažeidęs lygiateisiškumo principus kitų konkurso dalyvių atžvilgiu.
Projekto esmė išliko ta pati
Pasak vieno iš naujojo Lukiškių aikštės projekto autorių Lino Naujokaičio, sutvarkyta vieta išlaikys savo žaliąjį įvaizdį, kuris yra siejamas su urbanistiniu kontekstu – „žaliuoju liežuviu“, besitęsiančiu nuo Tauro kalno.
Projektas evoliucionavo, tačiau jo esmė išliko ta pati – aikštės struktūrą sudaro ir daugiafunkcinė aplinka, esanti arčiau Gedimino prospekto, ji tampa tarsi jo tąsa. Taip pat čia suplanuota ir laisva žalioji erdvė, kurioje miestiečiai galės leisti savo laisvalaikį.
Tarp šių dviejų elementų atsiranda kompozicinis brūkšnys, į kurį koncentruojasi projekto esmė – skulptūra, simbolizuojanti laisvę“, – aiškino L.Naujokaitis. Liepų alėjoje planuojamos rekreacinės erdvės, kuriose laiką galėtų praleisti šeimos su vaikais.
Dabartiniai aikštės šviestuvai ir suoliukai liktų aikštėje – jie būtų restauruoti, jiems būtų numatoma kita vieta. Bus skiriama vieta požeminiams šiukšlių konteineriams bei dviračių takui su ženklinimu.
