Kauniečiai ir miesto svečiai į Kauną įpratę dairytis iš ant šlaitų įrengtų apžvalgos aikštelių, nuo viešbučių ar kitų visuomeninės paskirties pastatų stogų.
Mintis apie galimybę Kauno panoramas pamatyti iš bažnyčių bokštų ar nuo jų stogų taip pat greičiausiai yra aplankiusi dažną smalsuolį. Ir ne tik liftu pakilus į gausiai lankomas Prisikėlimo ir Jėzuitų bažnyčių terasas.
Nors daugelio Kauno bažnyčių bokštai ir erdvės po stogu ar ant jo nėra pritaikytos masiniams turistų srautams, iš anksto susitarę pavieniai smalsuoliai ar grupės iš kai kurių religinės paskirties statinių aukštumų gali išvysti neįtikėtinų vaizdų.
O užsiropštus į bažnyčių bokštus, varpines, landžiojant po palėpes ir jų užkaborius atsiveria šimtametės istorijos paslaptys.
Katedroje – rekonstrukcija
Pakilus laiptais į daugiau kaip 600 metų skaičiuojančios Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedros bazilikos bokštą iš jo atsiveria nuostabūs Kauno senamiesčio gatvių ir aikščių, Santakos, kitų miesto dalių vaizdai.
Šiuo metu grožėtis panoramomis nei miestiečiai, nei turistai galimybės neturi, nes vyksta šio objekto rekonstrukcijos darbai.
Pasak Arkikatedros bazilikos administratoriaus Evaldo Vitulskio, maždaug po metų smalsuoliai galės patogiau pasiekti katedros bokštą ir apžiūrėti įspūdingus bažnyčios eksponatus – varpus.
Arkikatedros aukštis siekia 26 metrus, virš jos iškeltas 15 metrų aukščio bokštas.
Vedžios ir turistų grupes
„Žmonėms įdomus ne tik Arkikatedros vidus, požemiai, bet ir tai, kas yra viršuje. Iki šiol vedžioti turistų grupes po bokštą ir parodyti varpų neturėjome galimybės, nes erdvės tam nebuvo pritaikytos. Žinau, kad žmonėms smalsu pamatyti, kas slepiasi Arkikatedros viršutinėje dalyje. Siekiame, kad po remonto norintieji galėtų su šia erdve susipažinti“, – kalbėjo E.Vitulskis.
Administratorius pasakojo, kad Arkikatedros bazilikos varpinėje kabo keturi varpai. Svarbiausias ir didžiausias varpas nulietas 1896 m. Rusijoje. Žalvarinis varpas sveria 2464 kilogramus.
Tai – pirmasis šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus varpas, skirtas Žemaičių vyskupijos katedros bažnyčiai Kaune. Varpas gausiai papuoštas.
Akį traukia ir kiti, gerokai mažesni varpai. Mažiausias iš jų – šv. Juozapo varpas, sveriantis 400 kilogramų. Jis taip pat nulietas 1896 metais Rusijoje.
Pakyla net į bokšto varpinę
Centrinėje miesto dalyje akį traukia daugiau nei prieš 300 metų pradėtos statyti Kauno šventojo Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios bokštai, o vidurdienį ir prieš vakaro pamaldas gaudžia vieno iš jų varpinėje esantys du XIX amžiaus pabaigoje išlieti varpai.Didysis jų pagamintas 1884 m.
Ne tik pasiklausyti varpų gausmo, bet ir juos iš arti išvysti ar net prie jų prisiliesti galima susiruošus į ekskursijas, kurių metu supažindama su bažnyčios istorija, interjeru, pasiūloma pakilti į vieną iš bokštų su varpine.
„Norinčiųjų apsilankyti bažnyčios bokšte, apžiūrėti varpinę ir pasižvalgyti į panoramas netrūksta. Ekskursijas dėl saugumo įprastai rengiame nedidelėms grupėms“, – kalbėjo šios bažnyčios klebonas Renaldas Šumbrauskis.
Iš bokšto varpinės atsiveria įstabi panorama į „Akropolį“, Nemuno salą, Gedimino ir kitas aplinkines gatves.
Užlipę į bokštą kauniečiai ir miesto svečiai sužino ir tai, kodėl tam tikru kampu šviečiant saulei varpinėje iš apačios matyti tam tikras žėrėjimą primenantis spalvų žaismas.
„Bokštą juosia apsauginis metalinis tinklas. Būtent jis žiūrint iš gatvės ir šviečiant saulei sukuria mistiškumo įspūdį“, – sakė bažnyčios zakristijonas Aloyzas Vezbergas.
Palėpės sugrąžina į praeitį
Kažkada patekti į palėpes virš Šventojo Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios skliautų buvo galima pakilus iš pagrindinės bokšto laiptinės vedančiais siaurais laipteliais. Laikui bėgant bažnyčios bokštai buvo perstatomi, jie kilo į viršų. Įėjimo į palėpę vietoje liko nedidelė anga, pro kurią dabar tenka ropštis.
Ekskursijų dalyviams ir bažnyčios lankytojams ši erdvė nepritaikyta dėl saugumo.
Laikydamiesi ypatingo atsargumo ir lydimi bažnyčios tarnų į šią erdvę patekome. Joje apima pojūtis tartum būtum grįžęs kelis šimtmečius atgal į praeitį.
Po bažnyčios stogu – erdvios palėpės, išmūrytos raudonomis plytomis, mūriniai skliautų gaubtai, susidomėjimą kelia lubas ir sijas laikantys seni stori mediniai rąstai, įspūdingų formų mediniai langai. Pro juos iš visų pusių atsiveria Kauno vaizdai.
Į Soboro viršų nesiveržia
Turbūt tik nedaugelis žino, kad prieš 121 metus pastatytoje Kauno šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, kauniečių įprastai vadinamoje soboru, yra galimybė pakilti suktais siaurais metaliniais laiptais į viršų, pasivaikščioti virš kupolų, iš aukštai pažvelgti į bažnyčios vidų, o nuo stogo dairytis į tolius.
Įgulos bažnyčios zakristijonas Vladislovas Juodpusis tikino, jog kol kas turistai nuo Soboro stogo aukštybių dairytis ir vaikščioti po palėpes negali, nes statinys tam nėra pritaikytas.
„Yra idėjų Įgulos bažnyčią paversti ir turizmo objektu, nuo kurio būtų galima pasižvalgyti į Kauną, iš aukštai pamatyti Laisvės alėją. Tačiau kada jos bus įgyvendintos, niekas nežino.
Kol kas žmonės į Soboro viršų nesiveržia. Kur kas dažniau sulaukiame pageidavimų pamatyti bažnyčios katakombas“, – kalbėjo zakristijonas.
Pojūtis – lyg požemiuose
Kauno tvirtovės dalies – stačiatikiams statyto Soboro, kuris vėliau buvo pritaikytas katalikams, išskirtiniai ne tik išorė ir vidus.
Virš 5 kupolų – centrinio didžiojo ir 4 kampinių mažesnių – galima pasivaikščioti antrą šimtmetį skaičiuojančiomis raudonų plytų palėpėmis.
Šiose erdvėse apima neįprastas jausmas – žinai, jog pakilai laiptais į bažnyčios viršų, bet jautiesi lyg būtum atsidūręs jos požemiuose. Mūrinėse patalpose nėra langų, į jas nepatenka šviesa.
Ekstremalių pojūčių mėgėjai Sobore turi galimybę pro labai siaurą angą stačiais laiptais patekti į aikštelę, ratu supančią centrinį kupolą. Iš jos atsiveria įspūdingas bažnyčios vidaus vaizdas. Einant ratu galima apžiūrėti daugybę maldos namų kampų.
Soboro zakristijonas atskleidė ir dar vieną paslaptį: yra siauras takelis, kuriuo iš palėpių galima pakilti tiesiai ant Soboro stogo.
„Žinau, kad anksčiau kartais juo lankytojams buvo leidžiama naudotis. Bet prieš kurį laiką pro stogą lyjant pradėjo bėgti vanduo, bandėme šią bėdą išspręsti, tačiau nepavyko. Todėl jau pusantrų metų takeliu niekam vaikščioti neleidžiame“, – tikino vyras.
Patekti į bokštus pageidauja retai
Mindaugas Žiedelis, Kauno turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro direktorius
„Daugiausia turistai ir patys kauniečiai domisi galimybe patekti ant Kristaus Prisikėlimo bazilikos ir Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios terasų. Žmonėms patinka, kad į šias aikšteles galima pakilti ir laiptais, ir liftu.
Lankyti kitų bažnyčių bokštus žmonės pageidauja retai. Gal todėl, kad jie nėra įtraukti į lankytinų objektų sąrašus.
Yra buvę atvejų, kai pavieniai turistai prašė bažnyčių klebonų telefonų ir su jais susitarę buvo pavedžiojami po bokštus ir varpines. Vienas meksikietis fotografas užlipo į bažnyčių bokštus, iš jų fotografavo ir mums atsiuntė kelias panoramines nuotraukas.
Nuo terasų turistai žvalgosi į Kauną
Dažnas, apsilankęs Kristaus Prisikėlimo bazilikoje, noriai pakyla į 45 metrų ilgio ir 13 metrų pločio terasą, kurioje atstatyta kukli, kartu iškilminga koplyčia, skirta Šiluvos Švč. Mergelės Marijos garbei. Terasos koplyčioje teikiami Santuokos ir kiti sakramentai.
Nuo terasos saulėtą dieną atsiveria nuostabi Kauno bei jo apylinkių panorama. Šią vietą itin pamėgo vestuvininkai, švenčiantys mergvakarius ir bernvakarius, gimtadienius, krikštynas, moksleiviškas ar studentiškas šventes.
Piligrimai pageidauja pakilti dar aukščiau – į pagrindinį bokštą, tačiau jame kol kas neįrengtas liftas. Ateityje planuojama tai padaryti.
Pakilus į Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčios terasos apžvalgos aikštelę atsiveria puiki galimybė pakilti virš miesto triukšmo ir pasigrožėti Kauno senamiesčiu iš paukščio skrydžio. Akį traukia Rotušės aikštė, gatvės, pastatų stogai.
