Nacionalinė M.Mažvydo biblioteka pagaliau atveria duris lankytojams. Nors jos rekonstrukcijos darbai turėjo būti baigti dar 2011-aisiais, darbai dėl užklupusio sunkmečio gerokai užtruko.
Kol kas bibliotekos pastatas dar už tvorų, tačiau jų iki rugsėjo 2-osios neliks.
Nors biblioteka lankytojus sutiks pasikeitusi, joje akys suranda tai, kas buvo iki rekonstrukcijos: tokie pat pagrindiniai laiptai, vitražas pakilus, M.Mažvydo skulptūra. Sunku patikėti, kad prieš keletą metų čia buvo tik statinio griaučiai.
Darbuojasi iki išnaktų
Bibliotekos generalinis direktorius Renaldas Gudauskas ir jo pavaduotojas infrastruktūrai Aidas Sinkevičius „Sostinės“ žurnalistams aprodė rekonstruotas patalpas.
Beveik visus bibliotekos rekonstrukcijos darbus jau įvertino komisijos, tačiau darbuotojams joje tenka užsibūti iki vėlyvo vakaro, kad suspėtų iki atidarymo iškilmių.
Tad kiliminė danga vis dar užtiesta popieriaus juostomis, skaityklose surinkinėjami baldai. Vis dar sukasi statybininkai, elektrikai, kitų sričių specialistai.
Smiltainį keitė marmuru
Juoda ir balta – dvi bibliotekoje vyraujančios spalvos. Jos pasirinktos, kad neblaškytų lankytojų dėmesio.
Pagrindiniai laiptai ir vitražas – kultūros vertybės, kurias buvo būtina išsaugoti. Vitražo stiklo specialistai nelietė, tik nuvalė, o tvirtinimą atnaujino.
A.Sinkevičius prisiminė, kad dokumentuose buvo nurodyta, jog pagrindiniai laiptai yra marmuro, nors iš tiesų buvo iš gerokai pigesnio smiltainio.
Tad norint juos pakeisti bibliotekos šeimininkams neliko nieko kita, kaip tik kloti marmurą, dėl to laiptai tapo kone triskart brangesni.
Fasadą tinkavo iš naujo
Prieš pradedant darbus specialistai planavo, kad teks remontuoti apie pusę pažeisto fasado ploto. Tačiau ekspertai nustatė, kad reikės iš naujo tinkuoti net 90 procentų fasado.
„Reikėjo nudaužyti beveik visą tinko apdailą ir viską tinkuoti iš naujo. Pradėję pavasarį neseniai darbus užbaigėme“, – pasakojo A.Sinkevičius. Aplink pastatą paklotos naujos trinkelės, sutvarkyti išdaužyti pagrindiniai laiptai.
Biblioteka rimčiau nebuvo remontuota nuo 1963 metų. Atnaujinto pastato fasadas vakarais bus apšviestas, o dešinėje pusėje plevėsuos vėliavos.
Laukia daugybė patalpų
Kiek ir kam skirtų patalpų yra bibliotekoje, geriausiai iliustruoja kiekviename aukšte įrengtos rodyklės.
Po rekonstrukcijos bus atnaujintas ne tik bibliotekos interjeras, bet ir siūlomos naujos paslaugos.
Lankytojams bus prieinami atviri knygų fondai, įkurta medijų skaitykla, garso įrašų ir muzikavimo studija, meno rezidencija.
Bibliotekoje bus sukurtos vadinamosios bendradarbystės erdvės, kur lankytojai galės patogiai dirbti, mokytis ar leisti laisvalaikį.
Taip pat atnaujintos konferencijų, seminarų ir parodų salės. Nors oficialiai biblioteka dar neatidaryta, R.Gudauskas minėjo, kad joje renginiai suplanuoti jau visam rugsėjui.
Vedžiodamas po atnaujintas patalpas bibliotekos vadovas minėjo, kad visuomenei prieinamos bibliotekos erdvės taps labiau kūrybinio, kultūrinio pobūdžio.
Vadino nacionaline duobe
Dar 2004 metais pagrindinis bibliotekos pastatas buvo pripažintas avarinės būklės.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertai pastebėjo, kad skyla didžiosios pastato kolonos.
Tunelis, „Vilniaus vartų“ statybos – tai priežastys, dėl kurių pastatas pradėjo deformuotis.
Mat pamatai buvo tragiškos būklės. Juos atkasę specialistai pastebėjo, kad juose yra daugybė kiaurymių, kurias metams bėgant bet kaip mėginta susandarinti.
2008-aisiais su bendrove „YIT Kausta“ buvo sudaryta rangos sutartis dėl bibliotekos pagrindinio pastato rekonstrukcijos. Jos vertė – 26 mln. eurų.
Tačiau R.Gudauskas sakė, kad finansavimas prasidėjus darbams buvo varganas, tad jų pabaiga vėlavo net penkerius metus.
Kai buvo išardytos visos pertvaros, bibliotekininkai juokavo, kad iš Nacionalinės bibliotekos liko tik nacionalinė duobė.
Tačiau plieninėmis sijomis sutvirtinus sienas, uždengus naują stogą pastatui deformacijos pavojaus nebėra.
Perkėlė iš Kauno
Lietuvos nacionalinės bibliotekos idėja pradėta įgyvendinti 1919 metais. Tačiau tik pokariu ją nutarta įkurti Vilniuje ten pastačius naujus rūmus. Iki tol tokio pobūdžio biblioteka veikė Kaune.
Pastato, kuriame turėjo būti sutalpinta apie 2,5 mln. tomų, projektavimas ir statyba užtruko palyginti ilgai.
Tik 1963 metais per keturis mėnesius į Vilnių buvo pervežta daugiau nei 2 mln. sutvarkytų bei dalis nesutvarkytų leidinių, ir gruodžio 6 dieną biblioteka pradėjo veikti sostinėje specialiai jai pritaikytuose rūmuose.
