„Nesveika“ vieta
Kai trisdešimtmečių pora Vilniuje aptiko savo būsimo namo vietą, greičiausiai ir patys nepatikėjo, kad toks neeilinis sklypas dar neparduotas, – nuostabaus slėnio papėdėje riogsojo trobesių likučiai, o aplink juos – senas sodas, miškas, jokių daugiabučių ar vienbučių ir vos keliolika minučių iki miesto centro.
„Nesveika vieta“, – kartu su broliais architektais Arūnu ir Rolandu Liolomis bandome rasti tinkamiausią būdvardį jai įvertinti, nes pasakyti, kad tai nuostabi vieta, – beveik nieko nepasakyti.
Todėl pirmą kartą čia atvažiavę architektai išsyk suprato, kad šio „nesveiko“ įspūdžio negalima gadinti, namas čia turi čia tiesiog užaugti kaip medis, žolė ar grybas.
Idėjų, kaip jis turi atrodyti, šeimininkai neturėjo, tačiau pageidavo modernaus, o ne senovinę trobą imituojančio namo.
Į sklypą atsivežę dvikojes kopėčias architektai lipo ir lipo ant jų – bandė „pagauti“ erdvę iš viršaus, tada sklypą išvaikščiojo skersai išilgai.
Gamtos harmonija ir ramybė, vietos kvapas – „Arches“ užsibrėžė tai būtinai išsaugoti. Liko tik įtilpti į regioninio parko teritorijoje atsirasiančio statinio architektūrinį reglamentą ir pateisinti užsakovų viziją gyventi moderniame name.
O tada Arūnas susapnavo slėnio vilą. Kartais ir taip nutinka.
„Jau vėliau, kai namas buvo pastatytas, statybininkai net juokėsi – sakė, viskas išėjo beveik taip, kaip vizualizacijoje. Na, kaip sapne“, – šypsosi Arūnas.
Tiesa, iki pirmųjų brėžinių buvo ne vienas ilgas pokalbis su užsakovais. Jų metu ryškėjo detalės, pageidavimai, turėję papildyti keturių asmenų – dviejų vaikų ir dviejų suaugusiųjų – namo programą. Programa architektai vadina privalomus patogaus gyvenimo dalykus – miegamuosius, tualetus, vonias, virtuvę ir svetainės zoną. Visa kita lipdosi aplink. Kartais tai padiktuoja užsakovai, kartais sukuria aplinka.
Šiuo atveju taip ir atsitiko – šeimininkai pritarė kūrėjams, kad pradėjus kurti ką nors nauja negalima prarasti to, kas čia jau yra. O yra slėnis – erdvė, senos liepos, guobos, karpotieji beržai. Ir ligoti vaismedžiai.
Gydė sergančius medžius
„Namą maksimaliai užkėlėme ant šlaito, jis tarsi pakibo virš jo, apačioje palikdamas erdvę, lyg vietą tekėti dabar jau menamam slėnio vandeniui. Medžius irgi palikome, sergančius išgydėme“, – pasakoja Liolos.
Cokolinio aukšto juodojo skalūno apdaila paslėpė jį pamiškės šešėlyje, o medžiu puoštas pirmojo aukšto tūris primena, kad čia vis dėlto gyvena žmonės.
„Medis ir akmuo – nieko nauja nesugalvojome“, – pokštauja A.Liola. Akivaizdu, kad su šiuo kūriniu „Arches“ komanda nenorėjo sukelti streso gamtai.
Priešingai, kuo daugiau gamtos jie stengėsi sutalpinti name.
Saule – jei tik ji pasirodo – šeimininkai gali mėgautis visą dieną. Pasitikę miegamajame, palydi kitame kambaryje. Stengiantis neardyti vientisumo net natūraliu granitu grįstas privažiavimas iki namo yra paslėptas – apželdintas.
Pirmo namo aukšto konsoliškai išsikišęs tūris sukuria ir dengtą terasą – ten priepirčio išėjimas ir vakarojimo vieta.
Aktyviai gyvenanti šeima pageidavo poilsio zonos, norėjo savo namuose turėti SPA malonumus, tad pirmame aukšte atsirado sukūrinė vonia, garinė ir suomiška pirtys. Šalia – ir jogos kambarėlis. Didžiulė biblioteka kartu su darbo vieta – taip pat pirmame aukšte.
„Kaip galite kurti ir nepavydėti tokio namo jo šeimininkams?“ – išsprūsta klausimas. Liolos juokiasi: „Negalėtume tada dirbti. Tik džiaugiamės už klientus.“
Viskas, kas už lango, yra ir viduje
Šio namo interjeras neatsiejamas nuo jo išorės, kuriai yra tekęs pagrindinis vaidmuo. „Užlipkime į viršų, – kviečia Arūnas. – Ten suprasite, apie ką kalbu.“ Ir ten tikrai – algebra, kosmosas, menas. Viskas – tai, kas už lango, tarsi yra ir viduje – architektai ypač elegantiškai pateikia interjerą.
Laisvas planavimas, gali judėti, kur nori, kad ir kur žiūrėsi – viskas atvira, lengva.
Namo viduje atsikartoja jo tūris. Baldų grakštumas, plonos linijos, grafika.
Ant sienos – vienas naujausių dailininkės Arūnės Tornau darbų „Pasaulio kūrimas arba už užuolaidos“, net ir jis atkartoja slėnio emociją – juk už jo ir tamsa, ir šviesa. Atkartoti grafikos pakviestas ir skulptorius Algirdas Kuzma – jo kūryba papuoš pagrindinį miegamąjį.
Šeimininkų, svečių miegamieji, du vaikų kambariai, pasislėpusi drabužinė, virtuvės zona, bendravimo erdvė ir vonios bei tualeto kambariai – tai antras aukštas. Visos pagrindinės patalpos turi išėjimus į lauko erdves – kiemus. Išdėstytos skirtinguose namo lygiuose, jos šeimos nariams sukuria privatumo įspūdį.
Tik antras mėnuo šiame name gyvena žmonės. „O namui reikia laiko, bent pusmečio, – aiškina Rolandas. – Tada namas tampa gyvas.“
Matyt, kada nors jis taps ir architektūros istorija, kurią leido sukurti jauna išsilavinusių žmonių šeima. Juk galėjo statytis namą kaip pas kaimyną arba geresnį nei pas kaimyną. Bet jie ieškojo, domėjosi kelių architektų biurų darbais ir išsirinko labiausiai patikusius.
Gera architektūra – ne tik architektų reikalas. Reikia, kad tokios norėtų jų užsakovai. Deja, bet dar nemaža dalis jų galvoja, kad gera architektūra buvo tik senovėje – barokas, gotika. Kad šiandien ji egzistuoja, kad apie ją galima diskutuoti ir kad ne kiekvienas statinys yra architektūra, įvertina ne visi.
„Arches“ studijos (A. Liola, R. Liola, Edgaras Neniškis, Margarita Kaučikaitė, Enrika Geštautaitė) sukurtas namas „Slėnio vila“ šiemet tapo dviejų konkursų nugalėtoju.
Prieš mėnesį – vienu iš penkių nugalėtoju kas dvejus metus vykstančioje Lietuvos architektūros parodoje konkurse “Žvilgsnis į save 2015-2016“, o šią savaitę - interjero architektūros konkurse „Mano erdvė 2016“ laimėjo geriausio namo interjero nominaciją.
Abiejų konkursų vertinimo komisijos – tarptautinės.
