Kol kas nei „Lidl Lietuvos“, nei Lietuvos architektų
sąjungos, nei kitų institucijų atstovai nesiryžta tvirtai atsakyti
į klausimą, ar pastatas bus išsaugotas, tačiau pripažįsta, kad
po konkurso ryškėja tendencija, jog jį išlaikyti būtų sudėtinga
ir neracionalu.
Pastate siūlo išlaikyti buvusios architektūros prisiminimą
Beveik visuose geriausiai įvertintuose konkurso projektuose
senojo pastato išsaugojimas nenumatytas, bet, pasak Lietuvos
architektų sąjungos pirmininko Mariaus Prano Šaliamoro, siūloma
juose įamžinti jo prisiminimą.
„Konkurso dalyviams buvo leista paieškoti sprendimų, nebuvo
tokio reikalavimo – išsaugoti. Pastato fizinis išsaugojimas sukelia
daug problemų, nes jo būklė yra apverktina. Berods, fiziškai
pastatą išsaugojo tik dviejų-trijų darbų autoriai, o likę, kurie
ir išsaugojo pastato formą – jį perstatydavo toje pačioje ar
kitoje vietoje. Toks darbas, kuris dalinai išsaugoja ir rekonstruoja,
yra tarp prizininkų (Domino Navidausko architektų studijos projektas
– BNS). Vienas darbas yra, kur visai nepaiso, nugriauna ir stato
taip, lyg tai būtų sklypas be praeities. Kiti darbai įveda tam
tikrą metaforą – naudoja senojo pastato prisiminimą. Tie darbai
atrinkti, nes jie geriausiai atitiko vieną – išsaugojimo
kriterijų, bet jie buvo subalansuoti: ir urbanistiškai geriausiai
tą sklypą sprendė, ir funkciją geriausiai atitiko investuotojo
programai, ir pan. Buvo daug dalykų, į kuriuos atsižvelgė
komisija“, – BNS aiškino jis.
Pasak M.P.Šaliamoro, kol kas pasakyti tvirtai, jog senasis
pastatas bus griaunamas, negalima, mat dar nėra galutinio teritorijos
plėtros projekto.
„Dabar vyks derybos tarp laimėtojų ir investuotojų, po to bus
šiek tiek koreguojama programa, tada galėsime pasakyti, kai
turėsime konkrečius projektuotojus, kaip bus iš tikrųjų. Dabar
labai griežtai pasakyti negalima, bet tokia tendencija matoma iš
pačių architektų, kurie pateikė sprendimus. Darbai rodo, kad
geriau klausimai sprendžiami, kai to pastato lieka nedaug arba tik
fragmentai“, – teigė jis.
Lietuvos architektų sąjungos pirmininko nuomone, projektų
konkursas buvusio Kelių policijos pastato istorijoje buvo
kompromisas, po kurio reikės priimti galutinius sprendimus.
„Konkursas rengtas, kad visos pusės – ir skeptikai, kurie
sakė, kad ten šiukšlių krūva, ir šalininkai, kurie sakė, kad
tai įdomus objektas iš praeities – turėtų galimybę pasisakyti
ir būti išgirsti. Padaryta klaida ir netaktas pačioje pradžioje,
kai parduodant sklypą nebuvo išsiaiškintos visos aplinkybės, ir
tos problemos persikėlė ant investuotojo pečių. Tas pasiektas
kompromisas – visas procesas, kuris vyksta: investuotojas sutiko ne
teismo, o normaliu keliu – organizuojant konkursą –
išsiaiškinti aplinkybes (...). Premijuoti darbai rodo, kad
investuotojai linkę kalbėtis ne su vienos idėjos šalininkais, bet
su keliais. Tai mane džiugina“, – sakė jis.
Pavėluota architektų reakcija – nekorektiška
Konkurso rezultatai parodė, jog buvusio Kelių policijos pastato
išsaugojimas nėra geriausias veiksmas, sako Vilniaus miesto
vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis. Anot jo, dauguma konkurse
dalyvavusių architektų pamatė, jog pagrindinė vertybė yra ne pats
pastatas, o jo tūrio ir „kirpimo“ metodai, kuriais pastatas
sukonstruotas.
M.Pakalnio teigimu, konkurso rezultatai yra objektyvūs, nes
komisija sprendimą priėmė bendru sutarimu.
„Matysime, kaip toliau klostysis „Lidl“ savininkų derybos
su architektais. Mes tikimės, kad bus realizuoti tie stipriausi
darbai. Komisija diskutavo, nuomonių buvo įvairių. Galbūt galėjo
kitaip išsidėstyti tie prioritetai, kalbant apie skirtingų
institucijų ar ekspertų poziciją, bet rezultatai pasiekti bendru
sutarimu. Tai yra objektyvus rezultatas“, – BNS aiškino jis.
Architektas tvirtina manantis, jog ekspertų bendruomenės siekis
išsaugoti pastatą buvo pavėluotas ir todėl nekorektiškas.
„Aš mąstau pragmatiškai. Pastatas man, kaip architektui, yra
labai mielas ir vienas iš tų, kurie mane patį mokė architektūros.
Bet žvelgiant iš pragmatinės pusės, pastatas buvo parduotas
investuotojui be sąlygų, o mes, kaip architektų bendruomenė,
turėjome pakankamai laiko jį įtraukti į paveldo sąrašą. To
nepadarėme ir toje vietoje verksmas po laiko man neatrodo
korektiškai“, – sakė M. Pakalnis.
Lemiamas žodis – paveldo saugotojams ir akcininkams
Vis dėlto dar reikės formaliai nuspręsti, ar pastatas arba jo
dalys turi būti išsaugotos ir įtrauktos į Kultūros paveldo
registrą, sako Kultūros paveldo departamento direktoriaus
pavaduotojas Algimantas Degutis.
„Po konkurso bus toliau vertinama, nes įsakymas įrašyti į
Kultūros paveldo registrą tebegalioja, tiesiog komisija nesprendė.
Kai yra tam tikri rezultatai, vis tiek turi vertinti, ko ten žadama
atsisakyti – ar tai vertingos dalys, ar ne. Teisiškai, mano
supratimu, į vertinimo tarybą turi grįžti, nes procedūra
pradėta. Galų gale vertinimo taryba turi nuspręsti: vertinga ar
ne“, – BNS sakė jis.
A.Degutis sutiko, jog kultūros paveldo specialistų žodis šiuo
klausimu bus lemiamas. Tiesa, kol kas neaišku, kada šis sprendimas
bus priimtas.
Ar griaus senąjį pastatą, kol kas negalėjo atsakyti ir
teritoriją valdančios „Lidl Lietuvos“ Korporatyvinių reikalų
ir komunikacijos departamento vadovė Agnė Gaižauskienė. Jos
teigimu, nors konkursas ir įvyko, per mėnesį bendrovės akcininkai
turėtų apsispręsti, kuris iš projektų galėtų būti
įgyvendinamas.
„Pirmųjų trijų vietų nugalėtojams išsakėme savo
komentarus, pageidavimus ir pastabas, toliau tęsime derybas su
laimėtojais dėl tolesnio biurų parko projektavimo galimybių“, –
BNS sakė ji.
Išrinkti geriausi keturi projektai
Gruodžio 19-ąją paskelbti geriausi architektūros konkurso
projektai. Pirmoji vieta skirta architektų biuro „Do architects“
projektui, antroji – Architektūros kūrybinės grupės, trečioji –
bendrovės „Unitectus“ ir biuro Domino Navidausko architektų
studijos projektams.
Spalio pabaigoje skelbtam konkursui pateikta 14 pasiūlymų.
Dalyviai turėjo pateikti pasiūlymus, kas turėtų būti statoma 2,2
ha ploto teritorijoje tarp Giraitės ir Eigulių gatvių, kurioje
šiuo metu stovi nenaudojamas 5,8 tūkst. kv. m bendro ploto keturių
aukštų buvęs Vilniaus miesto Kelių policijos pastatas.
„Lidl Lietuva“ skelbė, kad čia norima vystyti apie 25-27
tūkst. kv. m bendro ploto biurų pastatų parką, kurį planuojama
plėtoti 3 etapais.
Konkurso dalyviai turėjo pasiūlyti parko architektūrinius
sprendinius, eksterjero ir interjero kompozicinę visumą, įvertinti
galimybę sprendiniuose atsispindėti, interpretuoti ar perteikti
buvusio Kelių policijos pastato architektūrinius sprendimus –
griežtų ir plastiškų formų dermę, natūralias šiltas
medžiagas, įrašymo į miestovaizdį principus.
Konkurso vertinimo komisijoje dirbo „Lidl Lietuvos“, Vilniaus
miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos, Kultūros
paveldo departamento atstovai bei keli nepriklausomi ekspertai.
Spalį nuspręsta nesvarstyti, ar buvusiam Kelių policijos
pastatui Giraitės gatvėje suteikti regioninį ar nacionalinį
apsaugos lygmenį. To siekė Lietuvos architektų sąjunga, kuri
teigia, jog pastatas priskiriamas prie geriausių architektų,
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Vyriausybės meno
premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų.
Kultūros paveldo departamentas pasiūlė pastato vertingąsias
savybes nustatyti per architektūros konkursą pagal dalyvių
pateiktus siūlymus.
Buvusį Lietuvos kelių policijos tarnybos pastatą sostinės
Giraitės gatvėje iš Turto banko už 2,46 mln. eurų „Lidl
Lietuva“ įsigijo praėjusių metų rudenį.
Įmonė patvirtino, jog pastatą norima griauti, tačiau Lietuvos
architektų sąjungos prašymu Kultūros paveldo departamentas
pradėjo jo įtraukimo į kultūros paveldo vertybių registrą
procedūrą. Jai vykstant, objektų griauti negalima, todėl Vilniaus
miesto savivaldybė neišdavė griovimo leidimo „Lidl Lietuvai“.
Pastaroji kreipėsi į teismą dėl sprendimo panaikinimo, tačiau
šiuo metu teisminis ginčas dar nėra pasibaigęs.
Tuo tarpu miesto savivaldybė pastatą ir teritoriją Giraitės
gatvėje įtraukė į apleistų sąrašą ir nurodė, kad situacijai
teritorijoje nepasikeitus, nuo 2017 metų „Lidl Lietuvai“ taikys
didesnį – 3 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Šiuo metu tinklui Lietuvoje priklauso 22 parduotuvės. Į veiklos
pradžią bendrovė skelbia investavusi 60 mln. eurų: 40 mln. eurų –
į logistikos centrą prie Kauno, dar 20 mln. eurų – į parduotuves
ir infrastruktūrą.