Pagrindine senamiesčio Vilniaus gatve einantys kauniečiai jau kurį laiką ant 3-iojo namo fasado mato seno užrašo likučius ir svarsto, kada ir kas čia buvo parašyta.
Pirmajame šio namo aukšte veikia suvenyrų parduotuvė. Joje dirbančios moterys pasakojo, kad užrašas neseniai buvo atrastas pradėjus statinio fasado atnaujinimo darbus.
Paveldosaugininkai radinį ištyrinėjo, užrašas buvo užkonservuotas ir dabar stebina aplinkinius. Tačiau koks tai buvo užrašas, parduotuvės darbuotojos nežinojo.
Šiame name ilgai gyveno menininko Mindaugo Juodžio močiutė, vėliau ir jis pats.
Kaunietis pasakojo, kad sovietmečiu, restauruojant visą senamiestį, šis užrašas taip pat buvo atvertas.
„Prisimenu, kad jame buvo skelbiama, jog čia – tabako parduotuvė. Užrašas buvo likęs nuo tarpukario. Tačiau 1985 metais namą tvarkant šis užrašas buvo uždažytas“, – paslapties skraistę praskleidė M.Juodis.
Apie po dažų sluoksniu esančias raides paveldosaugininkai žinių turėjo dar 2005 metais. Tyrinėjant Kauno senamiestį, aiškinantis, kurie pastatai turi būti pripažinti valstybės saugomais kultūros objektais, buvo tirtas ir šis namas.
Tada paveldosaugininkai nustatė, kad šis pastatas iškilo XVIII a. pab.–XIX a. pr. 1885 metais prie jo prijungtas greta buvęs ir perstatytas ūkinis pastatas. Abu statiniai į vieną namą sujungti bendru fasadu.
Šiame pastate visais laikais buvo gyvenamieji kauniečių butai, jame 1921–1934 metais gyveno ir kompozitorius Juozas Naujalis.
Pirmajame aukšte buvo komercinės patalpos.
Tyrinėjant namo istoriją užtikta žinių, senų fotografijų, kad ant jo fasado tarpukariu buvo užrašas „22 „Bosfor“ 22“ papirosų parduotuvė“. Iš abiejų pusių užrašą supo trispalvės.
Sovietmečiu užrašas buvo sugadintas ir uždažytas. Dabartiniai namo gyventojai aptiko jau tik jo dalį.
Radinių pasitaiko retai
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kai kurie Kauno senamiesčio pastatai sovietmečiu buvo gerokai sugadinti, nes nebūdavo gilinamasi į namų fasadų polichrominius sluoksnius. Jie tiesiog būdavo perdažomi. Taip nutiko ir su Vilniaus gatvės 3-iuoju namu.
Prieš kurį laiką norint jį atnaujinti buvo aptikti užrašo likučiai. Jie buvo ištirti ir užkonservuoti. Užrašas greičiausiai nebus atkurtas.
Atrastos senos freskos ar užrašai atkuriami tik tada, kai juos galima priderinti prie šių dienų poreikių. Pavyzdžiui, atkuriamos bažnyčias puošusios freskos.
Ant Vilniaus gatvės 3-iojo namo likę per mažai užrašo fragmentų. Be to, atkūrus užrašą jis klaidintų žmones.
Vis dėlto tai vertingoji pastato savybė, kurią jo savininkai privalo saugoti. Gaila, kad tokių atradimų pasitaiko nedažnai.“
