„Klaarchitectuur“ tiesių linijų formų prilipdė tiek XVII a. koplyčios išorėje, tiek viduje. Tai – dalis statinio renovacijos, per kurią buvo visiškai pakeistas koplyčios stogas.
„The Waterdog“ vadinamas architektų sprendimas tarnauja jiems patiems – restauruotoje zonoje veikia „Klaarchitectuur“ biuras. Tuo pačiu erdvės atveriamos reguliariai vykstantiems bendruomenės renginiams.
Šis statinys pakeistas į koplyčią tik 1872-aisiais, iki tol tai buvo antkapis. Nors koplyčia laikoma kultūros paveldo objektu, dėl prastos būklės ji nebuvo naudojama pagal paskirtį.
Sumanę apgriuvusioje koplyčioje įsirengti biurą, architektai atliko kai kuriuos struktūrinius pakeitimus, tačiau daugumos vidaus paviršių nelietė, rašo dezeen.com.
„Senosios koplyčios žavesį pamilau prieš kelerius metus. Todėl buvo gyvybiškai svarbu išlaikyti nepaliestą pastato istorinį charakterį“, – sakė studijos lyderis Gregory Nijsas.
Jis su komanda darbus pradėjo koplyčios centre iškeldami atskirą sistemą, kuri įrengta per atstumą nuo margų rausvais tonais dengtų sienų.
Pagrindinę biuro erdvę sudaro keturios netvarkingai sukrautos dėžės. Kiekvienoje jų įsikūręs atskiras skyrius. Aukščiausiai esanti dėžė kyšo pro koplyčios stogą. Įgyvendinti tokį sumanymą nebuvo sudėtinga, nes stogą vienaip ar kitaip reikėjo keisti. Kitos trys dėžės tarpusavyje jungiamos sunkių juodų laiptų.
Biurams skirtas zonas sukėlus vieną ant kitos, buvo atlaisvinta vietos daugiafunkcinei erdvei.
Kai kur koplyčioje grindys dengtos ąžuoliniu parketu taip siekiant sukurti jaukesnę, šiltesnę aplinką. Kaip užuomina į krikščionių ikonografiją, architektai interjerą puošė metalinėmis detalėmis. Virtuvėlėje įrengtas aukso atspalvio pusryčių baras, stovintis po išblukusiu mėlynu skliautu – aliuzija į altorių. O virtuvės technika išdėstyta ant kryžiaus forma pritvirtintų lentynų.
