Juodoji vila
Anksčiau šis namas niekuo neišsiskyrė iš kitų prie Minsko esančių vasarnamių, rašo TUTby.com. Tai buvo dviejų aukštų blokuotas statinys su cokoliniu silikatinių plytų aukštu.
Žemės sklypas išsidėstęs labai vaizdingoje vietoje: tuoj už namo – pušynas, pro langus atsiveria vaizdas į tvenkinį. Geresnės vietos poilsiui nė nesugalvosi, bet nuolatiniam gyvenimui namas netiko. Mat vanduo tiekiamas tik sezono metu, keliai nevalomi. Tačiau, nepaisydamas visų „bet“, vilos savininkas Anatolijus pasiryžo ją rekonstruoti.
Iš pradžių jis ketino išpirkti antrą namo dalį, bet nepavyko. Tuomet vyras nusprendė, kad rekonstruos tik savo pusę. Jis kreipėsi į profesionalius architektus ir išgirdo pasiūlymą „apsiūti“ namą juodu perforuotu metalu.
Vilos šeimininką ne iškart paviliojo juoda spalva – pradžioje galvojo apie tamsiai pilką fasadą. Vis dėlto, išvydęs juodos spalvos fasadą gyvai, nedvejojo nė minutės.
Anatolijaus vilos rekonstrukcija dar nebaigta – dar teks atlikti vidaus apdailos darbus, pasirūpinti nuotekomis.
Tačiau būsto šeimininkas džiaugiasi, kad jau pakeitė seną šildymo sistemą, dabar namas šildomas šiuolaikiniame katile kūrenamomis malkomis.
Aprūdijęs namas
Namo sienos padengtos specialiu „Corten“ plienu. Šis, laikui bėgant, apsitraukia vandeniui atsparia oksidine plėvele, kuri apsaugo medžiagą nuo tolesnės korozijos.
„Corten" plienas rūdija ne iš karto, o pamažu. Todėl fasadas dabar atrodo gana ekstravagantiškai.
Iškart po montavimo fasadas buvo tiesiog pilkas. Pirmos įrengtos plokštės dabar jau pusiau aprūdijusios. Tos, kurios buvo sumontuotos paskutinės, tik pradeda rūdyti, tad statinys – ne vienos spalvos.
Atsirėmus į tokį fasadą galima išsitepti drabužius?
Tiesiog prie jo prisilietus – ne. Bet į jį patrynus baltus marškinius rūdžių pėdsakai lieka.
Oksido sluoksnis labai plonas ir tvirtas, nenusiplauna, o lietus nepalieka dėmių.
