Tiesiog neįtikėtina, tačiau tame skelbime nuo M.Vroblevičiaus vizualizacijų net nebuvo ištrintas „Arch L.A.B.“ logotipas.
„Parduodamas kotedžas 110 kv. m, visa lauko ir dalinė vidaus apdaila, 5 arai žemės, sutvarkytas aplinka. Kaina – 65 tūkst. eurų“, – rašoma skelbime, prie kurio dar pridėta ir namo statybų nuotrauka.
Marijus, žinoma, netrukus paskambino nurodytu telefonu. Atsiliepusiai ir brokere prisistačiusiai moteriai jis paaiškino situaciją, ji pažadėjo išimti skelbimą ir padiktavo savininkės telefoną.
Susisiekęs su savininke architektas pakartojo, kad namo, kurį jie pastatė Telšiuose, Tryškių gatvėje, ir kuriuos ketina statyti Mažeikiuose, Algirdo gatvėje, projekto autorius esąs jis. Tad galimai intelektinės vagystės bendrininkei mandagiai pasiūlė susimokėti už jo darbą – namo projektą.
Ponia apgailestavo neturinti pinigų.
„Su tuo, kad taip žiauriai, tiesiai iš mūsų puslapio, nugvelbtų vizualizacijas ir brėžinius, dar nesame susidūrę“, – prisipažino M.Vroblevičius. Nuotraukose apžiūrėjęs pastatytą būstą Telšiuose jis pastebėjo tik kelis nežymius jo projekto pakeitimus.
Pažadėjo atlyginti
Kai po kelių dienų su pardavėja susisiekė portalo lrytas.lt žurnalistė, moteris lyg niekur nieko toliau pardavinėjo namus. Tiesa, neslėpė, kad dvibutis Telšiuose jau parduotas, tačiau jei yra pageidavimas – pastatys kitą.
„Situacija tokia: perkame sklypą ir pradedame statybas, kol neturime pirkėjo – nepradedame“, – atskleidė savo verslo modelį.
Pasiteiravus, kas projektavo Telšiuose pastatytą namą, moteris susierzino: „Tai konfidenciali informacija.“
Namo architektas – paslaptis? „Taip, šiuo metu paslaptis. Jei norėsite pirkti, atskleisiu, pirkėjui to nebūtina žinoti“, – sakė pašnekovė.
Išgirdusi, kad bendrauja su žurnaliste, ji supyko: „Maniau, kad jis (M.Vroblevičius. – Red.) sąžiningas ir nepuola viešintis, o jis taiko visai kitokius metodus. Jis man skambino, bendravo su manimi. Maniau, kad dar paskambins. Nepaskambino. Ir ėmėsi viešinimo darbų, sakyčiau, nelabai gražių.“
Iškart po šio pokalbio ji susisiekė su M.Vroblevičiumi ir pažadėjo atlyginti patirtą materialinę žalą. Kokia tai suma, architektas neatskleidė.
Panašaus namo viso projekto kaina siekia 6–10 tūkst. eurų.
Ne tik teisė, bet ir pareiga
Architektai turi ne tik teisę ginti savo kūrybą, bet ir pareigą ginti profesinę etiką. Tuo įsitikinęs Lietuvos architektų rūmų (LAR) sudėtyje veikiančios Profesinės etikos tarybos (PET) pirmininkas Tauras Paulauskas.
Pasak jo, dar neseniai architektų profesinėje bendrijoje vyravo visiškas chaosas, ir tik po to, kai buvo įsteigti LAR, įvestos bent minimalios profesine etika paremtos žaidimo taisyklės, situacija po truputį gerėja.
Vis dėlto pats tarybos pirmininkas šiandien neturi vieno atsakymo, ar kaskart įtarus, kad pažeista profesinė etika, patartų kreiptis į tarybą.
„Kai Niujorkui vadovavo Rudy Giuliani, vienas policijos vadų mieste nusikalstamumą sumažino net 40 procentų, nes liepė policininkams žmones bausti už mažiausius pažeidimus, – netikėtai nuo architektūros nukrypo T.Paulauskas. – Policijos vadovas vadovavosi logika, kad išdaužtas ir neįstiklintas langas savaime skatina nusikalstamumą. Tad imta bausti už spjaudymąsi gatvėje, už nuorūkų mėtymą. Taip pamažu gerėjo bendras nusikalstamumo fonas, kartu mažėjo ir sunkių nusikaltimų. Visuomenėje buvo formuojama nepakantumo atmosfera – tai labai svarbu.
Jei eini gatve ir pamatai, kad užpuolė žmogų, juk privalai nelaimėliui padėti – tokia yra bendražmogiška pilietinė pareiga, o yra ir pareiga profesijai – profesinė etika.
Tai yra dalis atsakymo į klausimą, ar visada būtina kreiptis į PET.
Bet kita dalis – realybė. Jei pradėsiu raginti visus rašyti prašymus, taryba tiesiog fiziškai nespės jų išnagrinėti.“
Vagis liko nebaustas
T.Paulauskas įsitikinęs, kad su didesniais ar mažesniais etikos pažeidimais susiduria dauguma architektų. Ir pats prisiminė, kaip kolega iš bendrovės „Jungtinės architektų dirbtuvės“ pavogė įmonės antspaudus, suprojektavo namą, gavo statybos leidimą ir taip Kaune iškilo 12 aukštų namas.
„Jis apgavo valstybę, statybos ir mokesčių inspekcijas, be jokios atsakomybės pagal autorinę sutartį pastatė namą. O mes greičiausiai net nebūtume to sužinoję, jei ne namo projekte padarytas brokas, dėl kurio gyventojai kreipėsi į teismą, teismas – į bendrovę „Jungtinės architektų dirbtuvės“.
Mes kreipėmės į policiją – juk iš įmonės pavogti antspaudai, tačiau pareigūnai atsisakė tirti. Tada kreipėmės į Mokesčių inspekciją – jie nereagavo, policijos veiksmus apskundėme prokuratūrai, tada prokuratūra vis dėlto liepė policijai tirti, bet policija skundą permetė kolegoms Kaune, tie – į Kauno prokuratūrą, anie irgi atsisakė, tada nusispjovėme ir mes – kiek gi galime kovoti?“ – kad teisybės ieškojimas – ilgas, brangiai kainuojantis ir ne visada laimingą pabaigą turintis procesas, savo kailiu patyrė ir PET pirmininkas.
Pažeidžia iš žioplumo
„Kai paimamas svetimas pinigas, visi supranta, kad tai vagystė, bet pasiimti ir įžūliai naudotis kieno nors atliktu darbu daugumai dar neatrodo labai blogai, iš tikrųjų žmonės net nesuvokia darantys nusikaltimą“, – įsitikinęs architektas Linas Tuleikis, PET narys. Viešumas, anot jo, gali labai padėti lavinant visuomenę.
Tačiau L.Tuleikis pastebėjo ir kitą dalyką – daugelis kolegų į profesinės etikos pažeidimus tiesiog numoja ranka, nenori gaišti tam laiko, yra įsitikinę, kad svarbiausias jų darbas – kūryba, o dėl pilietinių teisių jie nelinkę kovoti.
„Kolegos į etiką žiūri taip, kaip jiems patogu, naudinga tai ar ne. Ypač kai tai susiję su valdžios kritika.
Kol architektas laisvas, jis drąsiai reiškia savo nuomonę, kritikuoja, tarkim, vietinę miesto valdžią, bet kai tik mieste atsiranda kokie nors projektai, kai architektas supranta, kad neišvengiamai turės reikalų su valdžia, jo pozicija kardinaliai pasikeičia. Jis pradeda advokatauti valdžiai, kurią dar vakar kritikavo“, – apie profesinėje bendruomenėje įsišaknijusias problemas kalbėjo L.Tuleikis.
Pasak jo, visos problemos susijusios būtent su profesinės etikos nepaisymu – tam tikrų kanonų pamynimu, kai statoma ten, kur negalima statyti, statoma tai, kas nedera, spjaunama į paveldą, vyksta neskaidrūs konkursai.
„Visa tai ir formuoja mūsų nelabai kokybišką aplinką“, – pabrėžė kaunietis.
Todėl jis vis gi ragina susidūrus su etikos pažeidimu kreiptis į profesinės etikos tarybą, kuri nagrinėtų, o vėliau būtinai viešintų sprendimus. Kad juos visi matytų, skaitytų. Nes dažnai etika pažeidžiama iš nežinojimo, neatidumo, žioplumo.
„Dauguma architektų yra gana ambicingi žmonės ir stengiasi patys kurti, užuot primityviai vogę“, – tiki ir T.Paulauskas.
Pernai PET gavo 10 prašymų, iš jų 9 atvejais buvo pripažintas etikos pažeidimas.
